Probiotikai – tai preparatai, kurių sudėtyje yra naudingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, įvairių rūšių bakterijų (lactobacillus, bifidobacterium) ar mielių (saccharomyces boulardii). Šios „gerosios“ bakterijos natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, skrandyje ir tam tikrose kitose kūno vietose. Įvairūs veiksniai, tokie kaip antibiotikų vartojimas ar kelionės, gali sutrikdyti šią pusiausvyrą.
Naudojimas
Probiotikų vartojamas dažniausiai skirtas virškinimo sistemos pusiausvyrai palaikyti ar atstatyti. Jie gali būti naudingi po antibiotikų kurso, kai sutrinka žarnyno mikroflora. Probiotikus taip pat rekomenduojama naudoti esant žarnyno veiklos sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, laktazės stoka (netoleravimas laktozei), dažni šlapimo takų ar makšties infekcijos, odos problemos (pvz., atopinis dermatitas).
Šių mikroorganizmų galima rasti tiek kai kuriuose maisto produktuose (jogurte, kefyre, raugintuose produktuose, sojų gėrimuose), tiek ir papildų – kapsulių, tablečių, miltelių – pavidalu. Skirtingų sudėčių produktai gali būti skirti skirtingai paskirčiai, todėl visada verta perskaityti informacinį lapelį arba pasitarti su specialistu, kaip ir kokiam tikslui juos vartoti.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie papildai gali turėti nenaudingų priemaišų ar alergenų (pvz., laktozės, cukraus), todėl žmonėms su tam tikrais negalavimais rekomenduojama atidžiai rinktis priemones ir tartis su vaistininku ar gydytoju.
Kaip vartoti
Probiotikus svarbu vartoti pagal nurodymus, pateiktus ant pakuotės arba informaciniame lapelyje. Jie gali būti geriami kapsulėmis, tabletėmis, milteliais ar skystu pavidalu. Kai kurie produktai turi būti svaresni nekramtant, kitus galima maišyti su maistu ar gėrimais. Jei vartojate skystą formą, svarbu tiksliai dozuoti su specialia matavimo priemone. Tam, kad probiotikų poveikis būtų veiksmingas tuo pat metu vartojant antibiotikus, vertėtų jų nevartoti kartu – tarp antibiotiko ir probiotiko dozių patariama padaryti 2–3 valandų pertrauką.
Jei probiotikus rekomenduojama naudoti kartu su antibiotikais dėl viduriavimo, o simptomai nepraeina ilgiau nei 2 dienas ar kamuoja stiprus karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją – galimai prireiks papildomos pagalbos.
Jei būklė blogėja arba atsiranda naujų simptomų, taip pat pravartu kreiptis į medikus.
Galimas šalutinis poveikis
Pradėjus vartoti probiotikus dažniausiai pasitaiko trumpalaikis pilvo pūtimas ar dujų susidarymas. Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir praeina savaime, organizmui prisitaikius.
- Bukesni šalutiniai poveikiai: neįprastai stiprus ar ilgalaikis pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai.
- Reti ir sunkūs reiškiniai: jei pasireiškia tokie simptomai kaip nuolatinis gerklės skausmas, ilgai trunkantis karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos požymiai, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
- Alerginės reakcijos yra itin retos, tačiau jų požymiai – išbėrimas, niežulys, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo sunkumai. Pajutus bent vieną iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Nebūtinai išvardinti visi galimi šalutiniai reiškiniai, todėl, jei atsiranda naujų, neįprastų pojūčių, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti probiotikus, ypač jei esate alergiški ar turite kitų jautrumų, būtina apie tai informuoti savo gydytoją arba vaistininką. Kai kuriuose produktuose gali būti neaktyvių ingredientų (pvz., saldiklių, cukraus, laktozės), kurie netinka turintiems diabetą, fenilketonuriją (PKU) ar kitas mitybos ypatybes.
Atsargiai reikėtų vartoti probiotikus, jei:
- Jaučiate ūmius žarnyno sutrikimus, trunkančius ilgiau nei 2 dienas ar lydimus karščiavimo.
- Turi labai nusilpusį imunitetą (pvz., po chemoterapijos, susirgus sunkiomis infekcijomis ar imunodeficito ligomis).
- Kankina dažnos pasikartojančios šlapimo ar makšties infekcijos.
Prieš operacijas būtina informuoti gydytojus apie vartojamus probiotikus ir kitus maisto papildus ar vaistus. Nėštumo metu probiotikus derėtų vartoti tik gydytojui leidus. Jei žindote, taip pat pasitarkite su sveikatos specialistu, nes nėra aišku, ar šios medžiagos patenka į motinos pieną.
Sąveika su kitais vaistais
Probiotikai gali reaguoti su tam tikrais vaistais. Antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai (pvz., klotrimazolas, ketokonazolas, griseofulvinas, nistatinas) gali mažinti probiotikų veiksmingumą, todėl svarbu laikytis rekomenduojamų tarpų tarp šių produktų vartojimo. Prieš pradėdami vartoti naują papildą, aptarkite tai su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate kelis vaistus ar papildus vienu metu.
Visada būkite sąmoningi ir pasitarkite su specialistu, jei kyla neaiškumų dėl probiotikų ar kitų papildų vartojimo kartu su vaistais.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
