Šis vaistų derinys yra skirtas trumpalaikiam tokių simptomų kaip peršalimas, gripas, alergijos ar kvėpavimo takų ligos palengvinimui. Suvartojus vaistus, galima sumažinti kosulį, slogą, gerklės ar nosies niežėjimą, galvos skausmą bei kitus nemalonius pojūčius, dažnai pasireiškiančius sergant šiomis ligomis.
Kaip veikia šis vaistas
Šio preparato veikliosios medžiagos veikia skirtingai:
- Deksametorfanas slopina kosulio refleksą smegenyse, todėl kosulys sumažėja.
- Nosies gleivinę sutraukiantys komponentai (dekongestantai) mažina užgulimą ir palengvina kvėpavimą.
- Acetaminofenas malšina skausmą ir padeda sumažinti temperatūrą.
- Antihistamininiai vaistai palengvina čiaudulį, nosies varvėjimą, niežulį bei ašarojimą.
Kada vartoti ir kam netinka
Šis vaistas tinkamas tik simptominiam gydymui ir nėra skirtas ilgai trunkančiam ar įsisenėjusiam kosuliui, susijusiam su rūkymu, astma, ar lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat, jei kosulį lydi gausios gleivės, prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. Yra ribojimų dėl vaikų amžiaus – jaunesniems nei 6 metų vaikams be gydytojo patarimo nereikėtų duoti šio vaisto, o kai kurie variantai netinka ir iki 12 metų amžiaus.
Naudojimo instrukcijos
Prieš pradėdamas vartoti, atidžiai perskaitykite pakuotės lapelį ir vadovaukitės nurodymais. Vaistas dažniausiai vartojamas per burną, galima su maistu arba be jo. Jei jaučiamas skrandžio diskomfortas, naudinga išgerti kartu su maistu ar pienu. Gerkite pakankamai skysčių, kad palengvintumėte gleivių pasišalinimą.
Naudojant skystą vaisto formą, būtina išmatuoti tikslią dozę specialiu matavimo įrankiu. Nebandykite dozuoti paprastais virtuvės šaukštais. Jei vartojate kapsules ar ilgai veikiančias tabletes, nenutraukite jų ar nekramtykite, nebent gydytojas aiškiai nurodė kitaip. Kramtomąją formą kramtykite labai kruopščiai.
Vartojimo kiekis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir individualios reakcijos. Nevartokite vaisto dažniau ar ilgiau nei nurodyta. Netinkamas vartojimas gali būti pavojingas, pavyzdžiui, sukelti traukulius ar net pakenkti smegenų veiklai.
Jei simptomai nesumažėja ar net stiprėja per savaitę, lydi ilgai trunkantis karščiavimas, nuolatinis galvos skausmas ar odos išbėrimas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Neretai pasitaiko mieguistumas, galvos svaigimas, neryškus matymas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, nerimas, vidurių užkietėjimas ar burnos, nosies ir gerklės sausumas. Dažniausiai šie pojūčiai laikini ir lengvai praeina, tačiau jei išlieka arba didėja, verta kreiptis į gydytoją.
Rimtesni šalutiniai reiškiniai yra itin reti, tačiau gali pasireikšti nuotaikos pokyčiais (dezorientacija, haliucinacijos), drebuliu, sunkumais šlapinantis, širdies ritmo sutrikimais ar traukuliais.
Nors alerginės reakcijos pasitaiko ypač retai, būtina nedelsiant ieškoti pagalbos, jei kyla bėrimas, niežulys ar tinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės), staigus galvos svaigimas ar kvėpavimo pasunkėjimas.
Šis sąrašas nėra baigtinis – pastebėjus kitokius neįprastus pojūčius, verta apie juos informuoti savo gydytoją ar vaistininką.
Atsargumo priemonės
Vienas iš pagrindinių veikliųjų šio vaisto komponentų – acetaminofenas. Didelė šio preparato dozė gali sukelti sunkių, netgi gyvybei pavojingų kepenų pažeidimų. Suaugusieji neturėtų viršyti 4 gramų acetaminofeno per parą. Vaikams ir žmonėms, turintiems kepenų problemų, dozė turi būti dar mažesnė – pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kiek jūsų atveju galima saugiai suvartoti.
Vartodami šį preparatą niekada nenaudokite kartu kitų vaistų, kurių sudėtyje yra acetaminofeno. Perskaitykite visų vartojamų preparatų sudėtį – skausmui, temperatūrai mažinti, peršalimui skirtuose vaistuose dažnai būna to paties komponento.
Pavartojus per didelę dozę būtina kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Be to, nerekomenduojama duoti šio vaisto vaikams užmigimui ar naudoti dažniau nei rekomenduojama: netinkamas vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Galiausiai, atminkite, jog šis vaistas nesutrumpina peršalimo ar gripo trukmės bei nesunaikina infekcijos – jis tik palengvina nemalonius simptomus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
