Alkoholio vartojimo nutraukimas – tai simptomų visuma, kuri pasireiškia staiga sumažinus arba visiškai nutraukus ilgai vartoto alkoholio kiekį. Šis reiškinys ypač būdingas žmonėms, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio.
Alkoholio nutraukimo reiškiniai ir paplitimas
Alkoholio nutraukimas gali pasireikšti labai įvairiai: vieniems simptomai būna vos juntami, o kiti susiduria su rimtomis komplikacijomis, tokiomis kaip alkoholinis kliedesys (delirium tremens). Tai paliečia maždaug pusę ilgą laiką dideliais kiekiais alkoholį vartojusių žmonių, kurie netikėtai ar žymiai sumažina suvartojamo alkoholio kiekį. Priklausomybės nuo alkoholio sutrikimas yra vienas dažniausių priklausomybių tipų pasaulyje.
Simptomų eiga ir trukmė
Nutraukimo požymiai išryškėja praėjus 6–24 valandoms po paskutinio alkoholio vartojimo. Dažniausiai jie prasideda pamažu, tačiau gali smarkiai stiprėti. Simptomų stiprumas priklauso nuo to, kiek intensyviai ir kaip ilgai buvo vartojamas alkoholis.
- Galvos skausmas
- Įtampa, nerimas, dirglumas
- Miego sutrikimai
- Stiprus prakaitavimas
- Pykinimas ar skrandžio veiklos sutrikimai
- Širdies plakimas, dažnas pulsas
- Kraujospūdžio padidėjimas
- Kūno temperatūros pakilimas
- Drebulys rankose ar kitose kūno dalyse
- Sumišimas
- Haliucinacijos
- Traukuliai
- Kliedesiai (delirium)
Kai kuriems žmonėms dalis simptomų, ypač nemiga ar nuotaikos svyravimai, gali užsitęsti net kelias savaites ar ilgiau. Paprastai ryškiausi simptomai pasireiškia antrą arba trečią parą po alkoholio nutraukimo, vėliau jie po truputį slopsta. Tačiau sunkaus nutraukimo atvejais rizika patirti traukulius ar kliedesius yra didžiausia antrą–trečią dieną po paskutinės dozes.
Alkoholio nutraukimo priežastys
Jei ilgą laiką vartojamas didelis kiekis alkoholio (pagal medicinines rekomendacijas: vyrams – 5 ar daugiau taurių per dieną arba daugiau nei 15 per savaitę, moterims – 4 ar daugiau per dieną arba daugiau nei 8 per savaitę), organizmo nervų sistema prisitaiko prie nuolat slopinančio alkoholio poveikio. Staiga nutraukus alkoholio vartojimą, smegenys negali greitai prisiderinti prie naujų sąlygų, kas ir sukelia būdingus abstinencijos simptomus.
Rizikos veiksniai
Ar žmogui pasireikš abstinencijos simptomai ir kokio jie bus sunkumo, priklauso ne tik nuo suvartoto alkoholio kiekio ar vartojimo trukmės. Didesnė rizika pasireiškia:
- Kasdien intensyviai vartojant alkoholį
- Vyresniems nei 65 metų žmonėms
- Tiems, kurie jau turėjo traukulių ar alkoholio kliedesį ankstesnių nutraukimų metu
- Žmonėms su kitomis sveikatos problemomis
- Dėl skysčių trūkumo ar sutrikusios elektrolitų pusiausvyros
- Smegenų pažeidimams ar kepenų funkcijos sutrikimams
Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas – dėl to ir simptomai gali stipriai skirtis.
Kaip nustatomas alkoholio nutraukimas
Gydytojas diagnozę nustato įvertinęs žmogaus vartojimo įpročius, bendrą sveikatos būklę, atlikęs tyrimus ir fizinį ištyrimą. Svarbu atvirai pasakyti apie suvartojamus alkoholio kiekius ir kitų medžiagų vartojimą, kad būtų galima parinkti tinkamiausią pagalbą.
Papildomai gali prireikti laboratorinių tyrimų, širdies elektrinio aktyvumo vertinimo (EKG), kurie padeda nustatyti galimus skysčių ar elektrolitų sutrikimus, infekcijas, kepenų ar širdies problemas bei kitus organizmo pokyčius, atsirandančius dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo.
Gydymo galimybės
Alkoholio abstinencijos gydymo tikslas – sumažinti simptomų sunkumą, išvengti komplikacijų, tokių kaip traukuliai ar kliedesiai, ir pasiūlyti pagalbą gydant priklausomybę.
Lengvos ar vidutinės sunkumo abstinencijos gydymas
Lengvo ir vidutinio sunkumo atvejais dažniausiai skiriami trumpalaikiai vaistai, kurie slopina simptomus. Esant lengviems simptomams ir mažai tikimybei, kad būklė pablogės, gali būti skiriami vaistai nuo traukulių, pavyzdžiui, karbamazepinas ar gabapentinas. Jei simptomai ryškesni – naudojami benzodiazepinai arba barbitūratai (pavyzdžiui, chlordiazepoksidas, diazepamas, lorazepamas, fenobarbitalis), kurie saugo nuo traukulių ir apsaugo nuo kliedesių išsivystymo.
Esant nuolat aukštam kraujospūdžiui ar dažnam pulsui, prireikus papildomai gali būti paskirti beta adrenoblokatoriai ar klonidinas. Taip pat galima taikyti gydymą nuo dehidratacijos ar pykinimo, atstatant skysčių ir elektrolitų balansą.
Sunkių ar komplikuotų atvejų gydymas
Kai simptomai labai stiprūs, būtina gydymą tęsti ligoninėje, dažnai reikalinga intensyvi priežiūra. Dažniausiai skiriami ilgai veikiantys benzodiazepinai (dažniausiai į veną leidžiamas diazepamas ar lorazepamas), nuolat stebima gyvybinė būklė ir pritaikomi papildomi gydymo metodai pagal individualius poreikius.
Pagalba gydant priklausomybę
Svarbu neapsiriboti tik nutraukimo simptomų gydymu, bet ir pasiūlyti pagalbą kovojant su priklausomybe. Yra įvairių gydymo programų: dažniausiai taikoma psichoterapija grupėse ir vaistinis gydymas, kurie gali padėti tvariai atsisakyti alkoholio.
Prevencijos ir prognozės ypatumai
Alkoholio nutraukimo galima išvengti visiškai atsisakius alkoholio ar laiku sulaukus profesionalios pagalbos, jei jaučiate, kad priklausomybė didėja. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė sunkių komplikacijų grėsmė.
Pasveikimo perspektyvos
Dauguma žmonių, kuriems pasireiškia lengvas ar vidutinio sunkumo alkoholio nutraukimas, neprireikia gydymo ligoninėje. Tačiau sunkūs ir komplikuoti atvejai dažnai reikalauja ilgesnio gydymo stacionare ar net reanimacinėje palatoje. Labai svarbu žinoti, kad kliedesiai gali būti pavojingi gyvybei: maždaug 5–10 % žmonių, kuriems jie atsiranda, dėl to gali mirti.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
