Alzheimerio liga šiuo metu nėra išgydoma. Vis dėlto medicinos praktikoje taikomi vaistai, kurie gali palengvinti kai kuriuos simptomus – ypač susijusius su atmintimi ir mąstymu – arba tam tikram laikui sulėtinti jų stiprėjimą. Taip pat kuriami nauji preparatai ir deriniai, siekiant gerinti gydymo rezultatus.
Kaip vaistai gali padėti sergant Alzheimerio liga
Pagal dabartines medicinos žinias, dalis vaistų gali padėti su kognityviniais (mąstymo) simptomais, tokiais kaip užmaršumas, dėmesio sutrikimai ar sunkesnis planavimas. Tačiau jų poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis.
Svarbu suprasti ir tai, kad ligai progresuojant vaistų teikiama nauda neretai ilgainiui mažėja. Todėl gydymas paprastai vertinamas dinamiškai – stebint, kokie simptomai kinta ir kaip žmogus toleruoja paskirtą terapiją.
Dažniausiai taikomi vaistai
Žemiau pateikiami vaistai, kurie klinikinėje praktikoje neretai skiriami Alzheimerio ligos simptomams valdyti ar jų ryškėjimui lėtinti. Konkretų pasirinkimą lemia ligos stadija, gretutinės būklės ir individualus atsakas į gydymą.
Adukanumabas
Šio vaisto veikimo kryptis siejama su beta amiloidu – baltymu, kuris sergant Alzheimerio liga gali kauptis smegenyse ir sudaryti sankaupas (plokšteles). Manoma, kad tokie pakitimai gali trikdyti nervinių ląstelių tarpusavio signalų perdavimą ir prisidėti prie ligos simptomų atsiradimo.
Donepezilis
Donepezilis taikomas esant lengvai, vidutinio sunkumo ar pažengusiai Alzheimerio ligai, siekiant sulėtinti simptomų progresavimą. Jis gali būti skiriamas įprastų tablečių arba burnoje tirpstančių tablečių forma.
Galantaminas
Galantaminas dažniausiai skiriamas lengvai ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligai. Jis gali būti vartojamas tabletėmis, pailginto atpalaidavimo kapsulėmis arba geriamuoju tirpalu.
Memantinas
Memantinas paprastai skiriamas vidutinio sunkumo ar sunkiai Alzheimerio ligai. Kai kuriais atvejais jis derinamas su kitais vaistais, vartojamais šiai būklei gydyti. Galimos formos – tabletės, pailginto atpalaidavimo kapsulės arba geriamasis tirpalas.
Rivastigminas
Rivastigminas dažniau taikomas lengvos ir vidutinio sunkumo ligos atvejais. Jis gali būti vartojamas kapsulėmis arba transderminiu pleistru (vaistu, kuris per odą patenka į organizmą).
Memantino pailginto atpalaidavimo ir donepezilio derinys
Tai kapsulėmis vartojamas vaistų derinys, taikomas vidutinio sunkumo ar sunkiai Alzheimerio ligai. Paprastai jis skiriamas tam tikriems žmonėms, kurie jau vartoja donepezilį ir jį toleruoja. Klinikinė patirtis rodo, kad šis derinys gali būti naudingas simptomų kontrolei, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jis sustabdo pačią ligą sukeliančius procesus.
Nauji Alzheimerio ligos gydymo būdai ir vaistai, kurie tiriami
Alzheimerio liga yra sudėtinga, o mokslui vis dar trūksta pilno aiškumo, kodėl ji išsivysto ir kaip efektyviausiai ją paveikti. Dėl to aktyviai kuriami nauji vaistai ir vaistų deriniai. Bendras tikslas – arba sumažinti simptomų naštą, arba, jei įmanoma, pakeisti pačios ligos eigą.
Naujesniuose klinikiniuose tyrimuose vertinama daug skirtingų veikimo krypčių. Viena iš krypčių, kuri susilaukia dėmesio, yra insulino taikymas nosies purškalo forma. Tiriama, ar intranazaliai (per nosies gleivinę) vartojamas insulinas gali turėti įtakos atminties funkcijoms žmonėms, kuriems pasireiškia lengvi atminties sutrikimai arba Alzheimerio liga.
Ką aptarti su gydytoju
Alzheimerio ligos diagnozė dažnai kelia daug nerimo tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems. Praktikoje neretai padeda iš anksto pasiruošti vizitui ir aiškiai susidėlioti klausimus – taip lengviau suprasti gydymo tikslus ir realius lūkesčius.
- Kokius vaistus ar jų derinius siūloma pradėti vartoti dabar ir kokie galėtų būti svarstomi artimiausiu metu?
- Kokių simptomų pokyčių galima tikėtis pradėjus gydymą ir per kokį laikotarpį jie paprastai pastebimi?
- Ar yra galimybė dalyvauti klinikiniuose gydymo tyrimuose, jei tai aktualu ir tinkama konkrečiu atveju?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai (miegas, fizinis aktyvumas, kasdienė rutina, kognityvinė veikla, mityba) galėtų padėti geriau valdyti simptomus?
Esmė
Nors Alzheimerio liga šiuo metu neišgydoma, yra vaistų, kurie kai kuriems žmonėms gali palengvinti mąstymo ir atminties sutrikimus arba sulėtinti jų progresavimą tam tikram laikui. Taip pat vyksta intensyvūs naujų gydymo būdų tyrimai. Tinkamiausią gydymo planą parenka gydytojas, įvertinęs ligos stadiją, simptomus ir individualius poreikius, o gydymo efektyvumas paprastai stebimas ir koreguojamas laikui bėgant.
