Išangės displazija – tai būklė, kai išangės srityje esančios ląstelės ima kisti ir tampa nenormalios. Nors pati displazija dar nėra vėžys, laikui bėgant negydoma ji gali išsivystyti į išangės vėžį. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl tam tikrų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, kurie pažeidžia išangės gleivinę.
Kas yra išangės displazija
Išangės displazija reiškia ląstelių pakitimus paskutinėje žarnyno dalyje – išangėje. Šie pakitimai gali būti labai švelnūs arba kur kas ryškesni, priklausomai nuo to, kaip stipriai pasikeitusios ląstelės. Sergant šia būkle, gleivinės ląstelės gali pradėti daugintis neįprastai greitai, o laikui bėgant iš šių pakitusių ląstelių gali formuotis navikai, galintys plisti ir už pačios išangės ribų.
Gydytojai dažnai išangės displaziją vadina analiniu intraepiteliniu neoplazmu (AIN) arba plokščialąstelinėmis intraepitelinėmis lesijomis (SIL). Šios būklės yra skirstomos į žemo laipsnio (AIN 1 arba LSIL) ir aukšto laipsnio (AIN 2/3 arba HSIL) displaziją. Žemo laipsnio pokyčiai dažniausiai praeina savaime ir rečiau progresuoja į vėžį, o aukšto laipsnio – daug rečiau išnyksta be gydymo ir laikui bėgant gali sukelti vėžinių pokyčių.
Kaip ši būklė vystosi
Išangės displazija prasideda gleivinėje, kuri drėkina išangės kanalą – ertmę tarp išangės ir tiesiosios žarnos. Paprastai pakitusios ląstelės pirmiausia atsiranda ten, kur išangės kanalas susijungia su tiesiąja žarna, bet jos gali išplisti ir į odą aplink išangę.
Ši būklė dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti niežulys, skausmas ar kraujavimas iš išangės. Dažnai žmonės pastebi išangės srityje atsiradusias karpas, kurios yra viena iš ŽPV infekcijos apraiškų, bet nėra vėžys.
Išangės displazijos dažnumas
Ši diagnozė nėra itin dažna – statistika rodo, kad ją turi vos apie 2 žmonės iš 100 tūkstančių. Dažniausiai būklė nustatoma 50–80 metų amžiaus asmenims. Beveik visi, kuriems diagnozuojama išangės displazija, taip pat serga tam tikrais ŽPV tipais.
Rizikos veiksniai
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – ypač didelės rizikos tipai
- Ankstesni ar esami išangės karpų atvejai
- Analinis lytinis gyvenimas (ypač jei santykiuose yra daugiau nei vienas partneris)
- ŽIV infekcija
- Silpnas imunitetas dėl tam tikrų vaistų ar ligų
- Rūkymas
Išangės displazijos simptomai
Dažnu atveju išangės displazija neišprovokuoja jokių pojūčių, todėl žmogus gali nežinoti apie pokyčius. Jei pasireiškia simptomai, jie gali būti šie:
- Niežėjimas ar diskomfortas išangės srityje
- Jausmas, kad išangėje yra guzelis ar darinys
- Skausmingumas
- Kraujavimas iš išangės
Diagnozavimo būdai
Daktarai išangės displaziją nustato pasitelkdami kelis tyrimus. Pirmiausia, specialistas išsiaiškina ar pacientas turi ŽIV arba ŽPV, aptaria sveikatos istoriją. Tolesni tyrimai gali būti šie:
- Pirštų tyrimas – apčiuopiama išangės sritis, ar nėra darinių
- Išangės Pap tepinėlis – kaip ir įprastas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, tik atliekamas išangėje su vatos tamponu
- Anoskopija – apžiūra su specialiu apšviestu vamzdeliu
- Aukštos raiškos anoskopija (HRA) – leidžia išryškinti pakitusias vietas specialiomis medžiagomis ir tiksliau jas įvertinti
- Biopsija – jei randama įtartinų plotų, paimamas audinio mėginys detaliam ištyrimui
- Kompiuterinė tomografija (KT) – taikoma tada, jei yra įtarimų, kad vėžys galėjo išplisti
Gydymo galimybės
Terapija priklauso nuo displazijos laipsnio. Jei nustatoma žemo laipsnio išangės displazija, dažnai užtenka tik stebėjimo, nes ji gali išnykti pati. Aukšto laipsnio atvejais gydymas jau būtinas, kad būtų išvengta vėžio. Naudojami šie metodai:
- Chromoendoskopija – endoskopu su dažomosiomis medžiagomis nustatomos pakitusios vietos ir jos pašalinamos
- Lazerio terapija – nuo gleivinės pašalinamas nenormalus audinys lazeriu
- Elektrokoaguliacija – pažeisti plotai švelniai valomi ir pašalinami elektros srove
- Trichloracto rūgšties (TCA) aplikacija – pakeista vieta apdorojama rūgštyje pamirkytu tamponu
- Chirurginis pašalinimas – kai kuriais atvejais reikia operacijos
Pavojus susirgti vėžiu
Žemo laipsnio displazija (LSIL) niekada nevirsta vėžiu, o aukšto laipsnio atveju rizika didesnė – įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 3–14 % asmenų, sergančių aukšto laipsnio displazija, išsivysto išangės vėžys. Ypač didelė rizika sergantiems ŽIV – pusė jų patiria šią komplikaciją.
Išangės displazijos prevencija
Svarbiausia – apsisaugoti nuo ŽPV infekcijos. Viena veiksmingiausių prevencijos priemonių – pasiskiepyti nuo ŽPV. Taip pat rekomenduojama:
- Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu
- Reguliariai tikrintis dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų
- Aptraukti lytinių partnerių skaičių
- Mesti rūkyti – rūkymas didina riziką susirgti displazija
Kada verta pasitikrinti?
Žmonėms, turintiems padidintą riziką, naudinga reguliariai tikrintis. Padidintos rizikos grupei priklauso:
- ŽIV infekuoti asmenys
- Žmonės, dažnai turintys analinių lytinių santykių
- Asmenys, kuriems buvo nustatytos išangės karpos ar ikivėžiniai pokyčiai
- Tie, kuriems anksčiau buvo kiti su ŽPV susiję vėžiai (gimdos kaklelio, vulvos, makšties vėžys)
- Silpnesnį imunitetą turintys dėl ligų arba vartojamų vaistų
Gyvenimas su išangės displazija
Diagnozė dar nereiškia, kad vystysis vėžys. Svarbiausia – sekti būklės eigą, laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai tikrintis ir atvirai kalbėtis su gydytoju apie saugumą. Asmenims, sergantiems ar turintiems riziką užsikrėsti ŽPV, verta laikytis šių patarimų:
- Naudoti apsaugos priemones santykių metu
- Nerūkyti
- Riboti lytinių partnerių skaičių
- Reguliariai testuotis dėl LPI
- Jei neesate skiepyta (-as) – apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo ŽPV
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su specialistu, jei nuolat niežti išangę, atsirado patinimų, kraujuojate ar jaučiate skausmą šioje srityje.
Klausimai gydytojui
- Kas nulėmė šią būklę?
- Kokio laipsnio man diagnozuota displazija?
- Ar man gresia išangės vėžys?
- Kokio gydymo rekomenduotumėte mano atveju?
