Androfobija – tai stipri, neracionali baimė, kurią jaučia žmonės susidūrę su vyrais. Šios būklės pavadinimas kilęs iš graikų žodžio „andros“ (vyras) ir reiškia baimę arba vengimą vyriškos lyties atstovų. Kai kurie žmonės išsigąsta net pamatę vyrų nuotraukas ar jų atvaizdus. Svarbu suprasti, kad ši fobija – ne neapykanta, o būtent baimės atsakas. Net ir suvokiant, kad baimė nėra pagrįsta realiu pavoju, ją suvaldyti tampa sunku ar net neįmanoma.
Kas yra fobijos
Fobija yra nerimo sutrikimas, kai tam tikras objektas, situacija ar asmuo sukelia nepagrįstai stiprią baimę. Androfobija priskiriama specifinėms fobijoms – asmuo bijo konkretaus dirgiklio, šiuo atveju – vyrų. Dažniausiai šie žmonės stengiasi vengti bet kokių situacijų, kuriose gali būti vyrų, arba jaučia stiprų nerimą tokiomis aplinkybėmis.
Kuo skiriasi androfobija nuo mizandrijos
Mizandrija reiškia neapykantą ar priešiškumą vyrams, kai tuo tarpu androfobija išsiskiria būtent baimės ar nerimo jausmu, nesusijusiu su neapykanta. Tai skirtingos sąvokos: žmogus, turintis androfobiją, nebūtinai jaučia vyrams priešiškumą, o tiesiog juos bijo.
Kas dažniau susiduria su androfobija
Mokslininkai tiksliai nežino, kiek žmonių turi šią fobiją, tačiau žinoma, kad iki 12% suaugusiųjų ir maždaug kiekvienas penktas paauglys gyvenime susiduria su kokia nors specifine fobija. Moterims tokių fobijų atsiranda dvigubai dažniau nei vyrams.
Rizikos veiksniai
- Fobiją turintys šeimos nariai arba artimi žmonės, ypač jei jie sirgo kitais nerimo sutrikimais.
- Artima aplinka, kurioje randasi žmogus, sergantis androfobija, gali paskatinti baimes ir kitoje šeimos ar draugų rate.
- Genetiniai skirtumai gali padidinti nerimo sutrikimų tikimybę.
- Turima kitų fobijų ar panikos sutrikimas.
- Nerimo arba priklausomybės nuo medžiagų sutrikimai.
Androfobijos priežastys
Dažnai sunku tiksliai nustatyti, kodėl žmogui išsivysto fobija vyrams. Neretas atvejis, kai ši baimė atsiranda jau vaikystėje ir išlieka vėlesniame amžiuje. Esminis veiksnys gali būti skaudi ar bauginanti vaikystės patirtis, susijusi su vyru – tėvu, mokytoju ar kitu autoritetu. Tokie patyrimai, kaip smurtas, patyčios, seksualinis priekabiavimas ar išgyvenimai, gali išprovokuoti potrauminį streso sutrikimą ir ilgalaikę baimę vyrams. Kartais užtenka būti liudininku neramiai situacijai, kad išsivystytų panaši fobija.
Kaip pasireiškia androfobija
Skirtingi žmonės šią baimę išgyvena labai įvairiai – vieni gali bendrauti tik su pažįstamais, artimais vyrais, tačiau vengia nepažįstamų, kiti bijo bet kokios situacijos su vyrais. Kai kurie išsigąsta net pamatę vyrų nuotraukas ar tiesiog galvodami apie galimybę būti jų kompanijoje. Dažnai pasitaiko, kad žmogus visiškai vengia vietų ar renginių, kur gali būti vyrų.
Vaikų ir suaugusiųjų reakcijos
Vaikams androfobija gali pasireikšti verksmu, rėkimu, bėgimu slėptis ar bandymu pabėgti susidūrus su vyru. Suaugę žmonės dažnai suvokia, kad jų baimė nėra pagrįsta, tačiau to pakeisti fiziškai ar emociškai negali.
Būdingi simptomai
- Galvos svaigimas
- Burnos sausumas
- Intensyvus siaubas
- Kalbėjimo sutrikimai ar mikčiojimas
- Pykinimas ir pilvo skausmas
- Gausus prakaitavimas
- Pagreitėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas
- Drebėjimas, raumenų įtampa
- Galvos skausmas
Diagnozės nustatymas
Specifinių testų androfobijai nustatyti nėra. Psichologas ar kitas psichikos sveikatos specialistas įvertina paciento patiriamus simptomus ir emocinius atsakus bendraudamas. Diagnozuojant specificinę fobiją taikomi keli pagrindiniai kriterijai:
- Baimė ar nerimas dėl vyrų trunka ne trumpiau nei šešis mėnesius.
- Simptomai pereina į aktyvų nerimą ar baimės reakciją beveik kiekvieną kartą susidūrus ar net pagalvojus apie situaciją su vyrais.
- Žmogus vengia aplinkybių, kur gali būti vyrų, net jei tai riboja kasdienį gyvenimą.
- Baimės intensyvumas neatitinka realaus pavojaus lygio.
Gydymo galimybės
Sėkmingai įveikti androfobiją dažniausiai padeda psichoterapija ir darbas su psichikos sveikatos specialistu. Pritaikomos įvairios terapijos, priklausomai nuo žmogaus istorijos ir patiriamų sunkumų:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): šis metodas padeda keisti požiūrį į keliančias baimę situacijas ir mokytis efektyvesnių reakcijų. Jei fobija kilo po trauminių įvykių, terapija leidžia prisiliesti prie skaudžių išgyvenimų ir pakeisti įsitikinimus apie juos.
- Ekspozicinė terapija: žmogus palaipsniui susiduria su savo baime, pradedant nuo mažesnių dirgiklių ir žengiant prie sudėtingesnių. Tokia taktika leidžia išmokti valdyti nerimą ir ilgainiui jį sumažinti. Daugumai pacientų specifinės fobijos išgydomos šia terapija.
- Vaistai: trumpalaikė medikamentų pagalba gali būti naudinga pradinėse gydymo stadijose ar siekiant sumažinti intensyvius nerimo simptomus. Ilgesniam vartojimui vaistai skiriami, kai nerimas išlieka ar trukdo kasdienybei.
Galimos komplikacijos
Negydoma androfobija smarkiai riboja kasdienio gyvenimo kokybę. Stipri baimė gali iššaukti depresiją ar panikos atakas. Nuolat pasikartojančios panikos atakos kartais perauga į panikos sutrikimą. Nesunku pastebėti, kad tie patys gydymo būdai taikomi ir panikos atakų prevencijai.
Panikos atakų simptomai
- Skausmas krūtinėje (nekardialinis)
- Širdies plakimo stiprėjimas
- Panašumas į širdies priepolius
- Galvos svaigimas, neaiškumo ar nestabilumo jausmas
- Staigus šaltis ar karščio bangos
- Dusulys
- Užspringimo pojūtis
- Pykinimas, pilvo skausmai
- Prakaitavimas
- Drebėjimas
- Nusilpimas ar dilgčiojimas kūne
- Baimė prarasti savikontrolę ar „prarasti protą“
- Baimė mirti
- Neišgyvenamumo jausmas
- Sensacija, kad esi „ne savo kūne“
Kaip gyventi sergant androfobija
Reikėtų kreiptis pagalbos, jei stiprus nerimas trukdo miegoti, dirbti ar būti su draugais ir artimųjų rate, taip pat jei jaučiate depresijos požymius ar pastebite piktnaudžiavimą medžiagomis.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su specialistu
- Kas galėjo išprovokuoti baimę?
- Koks gydymo būdas man tinkamiausias?
- Ar rekomenduojama ekspozicinė terapija?
- Kaip ilgai gali prireikti terapijos?
- Į kokias galimas komplikacijas reikėtų atkreipti dėmesį?
Nors ir gali būti sunku žengti pirmą žingsnį, svarbu suprasti – pagalba prieinama, o tinkamai gydant, androfobija beveik visuomet valdomas sutrikimas. Svarbiausia – neužsidaryti ir ieškoti paramos, kai to tik prireikia.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
