Pastebėjus, kad viena akies vyzdys gerokai didesnis už kitą, lengva pastebėti, jog akys atrodo neįprastai. Ši būklė vadinama anisokorija – tai terminas, apibūdinantis vyzdžių dydžio skirtumą abiejuose akyse.
- 1.Kas yra anisokorija?
- 2.Anisokorijos tipai
- 3.Kaip dažnai pasitaiko anisokorija?
- 4.Anisokorijos simptomai
- 5.Dažniausios anisokorijos priežastys
- 6.Kaip nustatoma anisokorija?
- 7.Anisokorijos gydymas
- 8.Ar įmanoma išvengti anisokorijos?
- 9.Prognozė ir gyvenimas su anisokorija
- 10.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 11.Kokį gydytoją pasirinkti anisokorijos atveju?
Kas yra anisokorija?
Anisokorija – tai būsena, kai vieno vyzdžio skersmuo akivaizdžiai didesnis už kito. Žiūrėdami į save veidrodyje ar nuotraukoje, šį skirtumą galite pastebėti ir patys. Paprastai vyzdžiai šviesos poveikyje refleksiškai keičiasi: ryškioje šviesoje susitraukia, o tamsoje išsiplečia. Kai tarp vyzdžių matyti ryškus skirtumas, dažnai viena akis būna jautresnė šviesai arba regėjimas tampa neryškus.
Anisokorijos tipai
Akių sveikatos specialistai išskiria dvi anisokorijos rūšis: fiziologinę (nesusijusią su liga ar anomalija) ir patologinę (kylančią dėl sveikatos sutrikimų). Dažniausia yra fiziologinė forma, pasitaikanti daugeliui žmonių be rimtų priežasčių. Visgi, pastebėjus staigų vyzdžių dydžio skirtumą, svarbu kuo greičiau konsultuotis su gydytoju – ypač jei kartu jaučiate skausmą, silpnesnį regėjimą ar kitus nerimą keliančius simptomus.
Kaip dažnai pasitaiko anisokorija?
Manoma, jog apie 15% žmonių bent retkarčiais susiduria su anisokorija. Kartais kūdikiai jau gimsta su šiuo vyzdžių skirtumu (tai vadinama įgimta anisokorija), bet dažniau šis požymis išryškėja vėliau dėl ligų ar akių pažeidimų.
Anisokorijos simptomai
Ryškiausias anisokorijos požymis – viena išsiplėtusi (arba susitraukusi) akis, lyginant su kita. Neretai daugiau jokių nusiskundimų nebūna. Vis dėlto, net nesant papildomų simptomų, svarbu kreiptis į akių gydytoją išsitirti.
- Staigus akies skausmas.
- Regos neryškumas ar dvejinimasis.
- Pojūtis, kad akis jautri šviesai.
- Netikėtas regėjimo praradimas.
Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kitų pojūčių:
- Karščiavimas.
- Galvos skausmai.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Skausmas arba įtampa kakle.
Dažniausios anisokorijos priežastys
Vyzdžių asimetriją gali lemti įvairios priežastys – nuo migrenos ar kai kurių vaistų poveikio iki tiesiog nežinomos (idiopatinės) kilmės. Gana dažnai anisokorija išryškėja po akių traumos, galvos sužalojimo ar chirurginių procedūrų. Taip pat ji pasireiškia vartojant specialius akių lašus ar kai kuriuos vaistus nuo pykinimo.
Vis dėlto, kartais vyzdžių skirtumas signalizuoja itin rimtas sveikatos problemas – pavyzdžiui, smegenų aneurizmas, insultą, smegenų auglius, meningitą ar net tam tikrus onkologinius susirgimus.
Kaip nustatoma anisokorija?
Akių gydytojas įvertina būklę atlikdamas detalų akių ir bendros sveikatos tyrimą. Gydytojas gali naudoti įvairius testus, norėdamas nustatyti vyzdžių veiklą, paskirti specialius lašus bei vizualinius tyrimus. Kartais reikia pasitelkti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kompiuterinę tomografiją (KT) ar rentgenografiją. Infekcijos įtarimu imami kraujo tyrimai ar atliekama punkcija.
Anisokorijos gydymas
Norint veiksmingai spręsti vyzdžių dydžio skirtumą, pirmiausia būtina identifikuoti ir gydyti pagrindinę priežastį. Jei papildomų simptomų nėra, o tyrimai nerodo jokio pavojaus, specifinis gydymas paprastai nereikalingas – ilgainiui vyzdžiai gali grįžti į normalią būseną. Jeigu anisokorija susijusi su rimta liga ar trauma, gydymas priklauso nuo nustatytos diagnozės.
Ar įmanoma išvengti anisokorijos?
Nėra vieno universalaus būdo, kuris garantuotų šios būklės prevenciją, nes ją lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau reguliarios akių patikros ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia anksčiau pastebėti galimus akių ar bendros sveikatos sutrikimus. Tai padeda imtis veiksmų dar prieš rimtesnes komplikacijas.
Prognozė ir gyvenimas su anisokorija
Ateitis kiekvienam, susiduriančiam su anisokorija, labai priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, migrenos ar vaistų sukeltas vyzdžių skirtumas, simptomai išnyksta savaime. Jei anisokorija atsiranda dėl sunkių ligų, tokių kaip aneurizma ar insultas, gyvenimas po diagnozės gali smarkiai pasikeisti.
Dažnai vyzdžių asimetrija yra tik vienas iš simptomų, lydinčių kitą sveikatos būklę – todėl sprendžiant pirminę ligą, anisokorija taip pat praeina. Apie savo būklės prognozę ir gydymo galimybes visuomet verta pasikalbėti su gydytoju.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kilus įtarimui dėl pokyčių akyse ar regėjimo, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas akių specialistą. Esant staigiam skausmui ar regėjimo sutrikimams, taip pat nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Kokį gydytoją pasirinkti anisokorijos atveju?
Kokio specialisto konsultacija bus reikalinga, priklauso nuo būklės priežasties. Dažniausiai pirmiausia vertėtų kreiptis į akių gydytoją. Esant sudėtingesniems atvejams, gali prireikti neurologo ar kitų sričių gydytojo pagalbos.
