Ankilozuojantis spondilitas
Ankilozuojantis spondilitas yra reta artrito forma. Ši uždegiminė liga sukelia slankstelių, mažų kaulų stubure, susiliejimą, kuris sumažina stuburo lankstumą. Dėl to atsiranda linktelėjęs į priekį laikysena. Jei pažeidžiami šonkauliai, pacientas gali patirti sunkumų giliai kvėpuojant. Vyrai dažniau serga ankilozuojančiu spondilitu nei moterys. Ligos požymiai ir simptomai paprastai prasideda jaunystėje. Uždegimas gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje, ypač akyse. Tačiau nėra konkretaus gydymo būdo šiai ligai. Gydymo tikslai yra palengvinti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą.
Simptomai
Apatinės nugaros dalies ir klubų skausmas bei standumas yra ankstyvieji ankilozuojančio spondilito požymiai ir simptomai. Jie dažniausiai pasireiškia ryte arba po ilgesnio neveiklumo. Pacientai taip pat gali jausti kaklo skausmą ir nuovargį, kurie yra dažni šios ligos požymiai. Laikui bėgant simptomai gali pablogėti arba sumažėti ir pasireikšti nereguliariai.
Ankilozuojantis spondilitas gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje. Tačiau dažniausiai pažeidžiamos sritys gali būti:
- Sąnarys, jungiantis stuburo pagrindą su dubeniu
- Stuburo slanksteliai apatinei nugaros dalyje
- Vietos stubure, esančios greta kulno ar kitų sričių, kur sausgyslės ir raiščiai pritvirtinami prie kaulų
- Kremzlė tarp krūtinkaulio ir šonkaulių
- Klubo sąnariai
- Peties sąnariai
Kada kreiptis į gydytoją
Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei jaučiate apatinės nugaros dalies ar sedmenų skausmą, ypač ryte arba vėlai naktį. Jei skausmas mažėja judėjimo metu ir pablogėja ramybės būsenoje, tai gali būti ženklas susirūpinti dėl ankilozuojančio spondilito.
Kadangi uždegimas gali paveikti akis, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei patiriate akių skausmą, stiprų jautrumą šviesai ar neryškų matymą.
Priežastys
Tiksli ankilozuojančio spondilito priežastis vis dar nežinoma. Tačiau nustatyta, kad liga turi tam tikrą ryšį su genu, vadinamu HLA-B27, dėl kurio genetiniai faktoriai gali dalyvauti ligos vystymesi.
Rizikos veiksniai
Ankilozuojančio spondilito rizikos veiksniai gali būti:
- Amžius. Ligos požymiai dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvojoje jaunystėje.
- Lytis. Vyrai dažniau serga šia liga nei moterys.
- Genetiniai faktoriai. Liga dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems HLA-B27 geną.
Komplikacijos
Sunkiu ankilozuojančio spondilito atveju slankstelių susiliejimas riboja stuburo lankstumą. Tai taip pat sukelia nugaros ir kitų kūno dalių, įskaitant krūtinės ląstą, standumą. Dėl šių pokyčių gali sumažėti plaučių talpa ir funkcija, kas gali sukelti kvėpavimo sunkumus.
Pacientai, sergantys ankilozuojančiu spondilitu, gali patirti kitas komplikacijas, tokias kaip:
- Stuburo ir nervų pažeidimas dėl slankstelių lūžių spaudimo.
- Uveitas arba akių uždegimas, sukeliantis staigų akių skausmą, neryškų matymą ar stiprią šviesos baimę.
- Širdies problemos.
Diagnozė
Gydytojas gali atlikti kelis fizinius tyrimus, įskaitant stuburo judesių amplitudės tikrinimą, prašydamas lankstytis į skirtingas puses ir judinti kojas įvairiomis pozicijomis. Gydytojas gali patikrinti skausmą, paspausdamas tam tikras dubens sritis. Siekiant įvertinti plaučių funkciją, gydytojas gali paprašyti giliai įkvėpti.
Gydytojas gali nurodyti papildomus tyrimus, kurie gali apimti:
- Vaizdo tyrimai
- Rentgeno spinduliai, norint patikrinti sąnarių ir kaulų pokyčius.
- Magnetinis rezonansas, siekiant gauti detalesnius kaulų ir minkštųjų audinių vaizdus.
- Laboratoriniai tyrimai. Jie padeda nustatyti uždegimo priežastis.
Gydymas
Gydymo tikslai yra sumažinti skausmą ir užkirsti kelią komplikacijų bei stuburo deformacijų atsiradimui arba jų progresavimui. Ankilozuojančio spondilito gydymas yra efektyviausias prieš visam laikui pažeidus sąnarius.
Gydymas apima medikamentų vartojimą, terapiją, chirurgiją, gyvenimo būdo pakeitimus ir namų gydymo metodus.
- Vaistai. Gydytojas gali skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip naproksenas ir indometacinas, kurie padeda sumažinti uždegimą, skausmą ir standumą. Jei šie vaistai neveikia, gali būti skirti biologiniai preparatai, tokie kaip naviko nekrozės faktoriaus blokatoriai arba interleukinas-17.
- Terapija. Gydytojas arba terapeutas gali rekomenduoti tam tikras mankštos programas, kurios apima judesių amplitudės ir tempimo pratimus, skirtus skausmui malšinti, stiprumui ir lankstumui palaikyti. Pacientai taip pat gali būti skatinami imtis tinkamų miego, vaikščiojimo pozicijų bei nugaros ir pilvo pratimų, kad laikysena būtų tiesi.
- Chirurgija. Apskritai, ankilozuojančio spondilito atveju chirurgija nėra būtina. Tačiau sunkių skausmų ar sąnarių pažeidimo atvejais gydytojas gali rekomenduoti chirurginę intervenciją, kad būtų pakeistas pažeistas sąnarys.
Gyvenimo būdo ir namų gydymas
Be minėtų gydymo būdų, ankilozuojančio spondilito simptomai gali būti palengvinti gyvenimo būdo pokyčiais ir namų gydymo metodais, įskaitant:
- Geros laikysenos ugdymą. Pacientai gali praktikuoti sveikesnę laikyseną, pavyzdžiui, stovėdami.
- Šilumos ir šalčio kompresų naudojimas. Šilti kompresai gali palengvinti skausmą ir standumą, o šaldantys – sumažinti patinimą.
- Fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis gali padėti palaikyti sąnarių lankstumą ir stiprumą bei pagerinti laikyseną.
- Rūkymo nutraukimas.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Prieš apsilankymą pas gydytoją gali būti naudinga pasiruošti sąrašą, kuris apima:
- Tam tikrą informaciją
- pagrindinius stresorius
- nesenus gyvenimo pokyčius
- paciento ir šeimos medicinos istoriją, kuri gali būti susijusi su simptomais
- Simptomai
- simptomų pradžia
- simptomų sunkumas
- Visus vartojamus vaistus, vitaminus ir kitus papildus, įskaitant dozes.
Klausimai, kuriuos reikia užduoti gydytojui
Klausimai gali apimti tokią informaciją kaip:
- Ką gali sukelti simptomai
- Kokie tyrimai gali būti reikalingi
- Ar simptomai yra laikini ar nuolatiniai
- Kokia veikla būtų efektyviausia
- Dabartinių simptomų ir kitų sveikatos būklių valdymas
- Galimi ribojimai
Vizito metu gydytojas gali užduoti klausimus apie:
- Skausmo vietą
- Skausmo intensyvumą
- Ar simptomai yra nuolatiniai ar atsitiktiniai
- Veiksniai, kurie gali pabloginti ar pagerinti simptomus
- Vartojami vaistai
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
