Antidepresantų nutraukimo sindromas pasireiškia tiems, kurie jau kurį laiką vartoja šiuos vaistus ir staiga nutraukia jų vartojimą, ypač jei tai daroma be gydytojo priežiūros. Tokiu atveju organizmas gali sureaguoti įvairiais nemaloniais simptomais, kurie paprastai tęsiasi iki kelių mėnesių. Šis reiškinys dažnai vadinamas ir antidepresantų „atsitraukimo“ sindromu.
- 1.Kas yra antidepresantų nutraukimo sindromas?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko šis sindromas?
- 3.Antidepresantų nutraukimo sindromo simptomai
- 4.Nutraukimo sindromo priežastys
- 5.Kokie veiksniai didina sindromo riziką?
- 6.Kokios galimos komplikacijos?
- 7.Nutraukimo sindromo diagnozė
- 8.Kaip gydomas nutraukimo sindromas?
- 9.Kaip sumažinti sindromo riziką?
- 10.Prognozė ir eiga
Kas yra antidepresantų nutraukimo sindromas?
Antidepresantų nutraukimo sindromas – tai simptomų visuma, kuri išsivysto, kai ilgiau nei šešias savaites vartoję antidepresantus žmonės juos per staigiai nutraukia. Dažniau tai nutinka, kai vaistas nustojamas vartoti be pamažinimo ir gydytojo nurodymų. Nors fiziškai šis sindromas paprastai nėra pavojingas, pojūčiai gali būti labai nemalonūs ir net sukelti pagrindinės būklės – depresijos ar nerimo – grįžimą. Dėl to visada svarbu prieš nutraukiant vaistus pasitarti su gydytoju.
Kaip dažnai pasitaiko šis sindromas?
Tyrimai rodo, kad net nuo ketvirtadalio iki didžiosios daugumos žmonių, nutraukusių antidepresantų vartojimą (tiek savarankiškai, tiek prižiūrint gydytojui), patiria šio sindromo simptomus.
Antidepresantų nutraukimo sindromo simptomai
Sindromo požymiai dažniausiai pasireiškia per dvi–keturias dienas nuo paskutinės vaisto dozės. Jų intensyvumas gali skirtis, bet daugeliu atvejų jie būna nesunkūs.
- Simptomai panašūs į gripo požymius: nuovargis, galvos skausmas, kūno skausmai, gausus prakaitavimas;
- Stiprūs, dažnai itin ryškūs sapnai arba košmarai;
- Pykinimas ar net vėmimas;
- Galvos svaigimas, silpnumo pojūtis;
- „Adatėlių“, deginimo, dilgčiojimo ar šoko pobūdžio jutimai (parestezijos);
- Emocijų svyravimas, gali atsirasti nerimas, dirglumas, susijaudinimas arba net agresyvumas.
Nors simptomai dažniausiai trunka trumpiau nei du mėnesius, kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad dalis žmonių jaučia ilgalaikius poveikius: 7 % jų simptomai išlieka po dviejų mėnesių, 6 % – po metų, o itin retais atvejais simptomai trunka ilgiau nei trejus metus.
Nutraukimo sindromo priežastys
Nors tiksli šio sindromo kilmė nėra žinoma, pagrindinis veiksnys – staigus serotonino (arba serotonino ir noradrenalino) sumažėjimas organizme, kai nutraukiami SSRI arba SNRI grupės vaistai. Staigus šių neuromediatorių pakitimų disbalansas lemia tiek fizines, tiek emocines reakcijas.
Kokie veiksniai didina sindromo riziką?
Yra kelios aplinkybės, kurios padidina nutraukimo sindromo tikimybę:
- Staigus, o ne palaipsnis, vaisto nutraukimas;
- Ilgalaikis (ypač kelerių metų) vaisto vartojimas;
- Didelės vaisto dozės vartojimas (konkretūs skaičiai priklauso nuo vaisto tipo);
- Ankstesnis nutraukimo simptomų pasireiškimas praleidus dozę ir vėl atnaujinus vartojimą;
- Pats vartojamo antidepresanto tipas ir jo veikimo trukmė organizme: kuo greičiau vaistas pasišalina iš organizmo, tuo didesnė sindromo rizika.
Pavyzdžiui, tarp SSRI didžiausią riziką kelia paroksetinas ir fluvoksaminas, vidutinę – citalopramas, escitalopramas bei sertralinas, o mažiausią – fluoksetinas. SNRI grupėje didesnę riziką sukelia venlafaksinas ir desvenlafaksinas, vidutinę – duloksetinas, o mažesnę – milnacipranas ar levomilnacipranas. Tuo tarpu MAOI, tricikliai ir tetracikliai antidepresantai taip pat dažnai susiję su dideliu nutraukimo sindromo pavojumi.
Kokios galimos komplikacijos?
Kartais nutraukus antidepresantus kyla ir rimtesnių pavojų, tokių kaip savižudybės rizika ar manijos epizodai. Pastebėjus pavojingus emocinius pokyčius ar savižala, būtina nedelsti kreiptis pagalbos.
Nutraukimo sindromo diagnozė
Susidūrus su neįprastais simptomais po antidepresantų nutraukimo, gydytojai dažniausiai remiasi pokalbiu apie jūsų simptomus ir jų atsiradimo laiką. Nėra laboratorinių tyrimų, suteikiančių tikslų atsakymą. Svarbu išsamiai aprašyti, kaip ir kada prasidėjo simptomai, nes jie gali būti panašūs į kitų būklių – depresijos ar nerimo – požymius.
Kaip gydomas nutraukimo sindromas?
Dažniausiai greičiausias būdas sumažinti simptomus – grįžti prie ankstesnės vaisto dozės. Šitaip nemalonūs pojūčiai dažnai išnyksta per parą. Jei norite visiškai atsisakyti vaisto, būtina laikytis gydytojo sudaryto palaipsnio mažinimo plano. Esant stipriems simptomams, gydytojas gali rekomenduoti ir papildomus vaistus, pavyzdžiui:
- Skausmui malšinti gali būti paskirtas ibuprofenas arba paracetamolis;
- Pykinimo atveju – antiemetikai, tokie kaip ondansetronas;
- Nerimui ar nemigai – hidrokzinas arba benzodiazepinų grupės vaistai.
Kaip sumažinti sindromo riziką?
Visiškai išvengti šio sindromo ne visada įmanoma, bet svarbiausias žingsnis – neskubėti ir prieš nutraukiant antidepresantus pasitarti su gydytoju. Saugių dozės mažinimo rekomendacijų laikymasis leidžia gerokai sumažinti pašalinių reiškinių tikimybę. Kiekvienas vaistas pasižymi savitomis ypatybėmis, todėl gydytojas padės parinkti tinkamą nutraukimo planą.
Prognozė ir eiga
Nutraukimo sindromo trukmė priklauso nuo individualių ypatybių. Daugeliui žmonių simptomai būna gana lengvi ir praeina per kelias savaites ar iki dviejų mėnesių. Tačiau kai kurie gali susidurti su užsitęsusiais ar stipresniais simptomais, kurie kartais išlieka ir metus ar dar ilgiau.
