Aortoiliacinės okliuzinės ligos atveju pažeidžiamos pagrindinės pilvo aortos ir klubinės arterijos, kurios aprūpina apatine kūno dalimi. Šios ligos esmė – laipsniškas riebalinių apnašų, sudarytų iš cholesterolio ir kitų medžiagų, kaupimasis arterijų viduje. Dėl šios priežasties arterijų spindis siaurėja, sutrinka kraujotaka, o žymesni kraujotakos sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių.
Kaip ši liga veikia organizmą
Pirmiausia verta suprasti, kaip teka kraujas per didžiausią kūno kraujagyslę – aortą. Iš širdies kyla aorta, kuri leidžiasi per krūtinės ląstą ir pilvą, nuolat atiduodama atšakas link įvairių organų. Svarbi atšaka – inkstų arterijos, nuo kurių žemyn tęsiasi vadinama infrarenalinė aorta. Ties bambos lygiu aorta išsišakoja į dvi klubines arterijas, kurios savo ruožtu šakojasi ir aprūpina ne tik klubus bei kojas, bet ir dubens organus bei lytines sistemas.
Priklausomai nuo to, kur tiksliai aorta ar klubinės arterijos susiaurėja ar užsikemša, gali išsivystyti skirtingo sunkumo simptomai. Nestipriai pažengusi liga dažnai signalų nesukelia, nes kraujas dar gali patekti kitiems keliais. Tačiau sunkesniais atvejais, kai pažeidžiamos pagrindinės arterijos ar jų atšakos, oksigenu aprūpintas kraujas pasiekia audinius sunkiai arba visai nepatenka.
Aortoiliacinės okliuzinės ligos simptomai
Didelė dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, ypač ankstyvoje ligos stadijoje. Tačiau kai susiaurėjimas ar užsikimšimas tampa reikšmingas, gali pasireikšti:
- Skausmas ar mėšlungis sėdmenyse, klubuose, ypač vaikštant ar fiziškai aktyviai judant (protarpinis šlubavimas).
- Koju skausmas, kuris sustiprėja naktį, ypač pakėlus kojas (ramybės skausmas), gali pažadinti iš miego.
- Atviros kojų ar pėdų opos, kurioms sunkiai gyja.
- Lytinės funkcijos sutrikimai, ypač vyrams (erekcijos sutrikimas).
Pažengusioje stadijoje gali atsirasti stiprus, intensyvus galūnių skausmas, blyškumas, vėsumas, silpnas ar visai nečiuopiamas pulsas apatinėse galūnėse, tirpimas, galūnės nejautra ar net paralyžius. Tokie ženklai rodo ūmią arterijos užsikimšimo būklę – tai skubi medicinos situacija.
Kodėl vystosi ši liga?
Pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kurios metu ant arterijų sienelių kaupiasi apnašos. Tokie pokyčiai ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių artimieji sirgo periferinių arterijų ligomis.
Retesniais atvejais kraujagyslės gali užsikimšti dėl buvusio švitinimo (spindulinio gydymo) dubens srityje arba kraujagyslių uždegimo (vaskulito).
Rizikos veiksniai
- Rūkymas ir tabako vartojimas.
- Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija).
- Cukrinis diabetas.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Takajasu arteritas ir kitos uždegiminės kraujagyslių ligos.
- Vyresnis amžius – dažniau pasitaiko nuo 40 metų, o ypač vyresniems nei 80 metų asmenims.
- Dažnesnė tarp vyrų bei juodaodžių asmenų.
Kaip nustatoma aortoiliacinė okliuzinė liga?
Pastebėjus galimus simptomus svarbu konsultuotis su gydytoju. Diagnostika pradedama išsamia apklausa ir apžiūra, taip pat įvertinama šeimos ir asmens ligų istorija, o prireikus skiriami tyrimai:
- Kulkšnies ir žasto kraujospūdžio indeksas – neskausmingas testas, lyginantis kraujospūdį rankose ir kojose.
- Kraujotakos ultragarso tyrimas – padeda įvertinti kraujo tėkmę kojų arterijose.
- Kompiuterinės tomografijos angiograma – vizualiai įvertina pažeistas kraujagysles.
- Kraujo tyrimai – atskleidžia rizikos veiksnius ir bendrą organizmo būklę.
Gydymo galimybės
Ligos valdymas priklauso nuo jos laipsnio. Lengvais atvejais dažnai pakanka gyvenimo būdo pokyčių bei vaistų. Dažniausiai rekomenduojama:
- Vaistai kraujospūdžiui reguliuoti.
- Antitrombocitiniai preparatai (aspirinas, klopidogrelis) kraujo krešulių prevencijai.
- Dietos keitimas – laikytis širdžiai palankios mitybos (pavyzdžiui, Viduržemio jūros, DASH dietos).
- Fizinis aktyvumas, kuris gerina kraujotaką ir mažina riziką komplikacijoms.
- Vaistai, padedantys sumažinti protarpinį šlubavimą.
- Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai).
- Rūkymo ir tabako atsisakymas.
Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas arba liga stipriai pažengusi, gali būti siūlomos invazinės procedūros – kraujagyslių šuntavimas (bajpasas, kai sukuriamas „apylankinis kelias“ aplink užsikimšusią vietą) arba stento įvedimas į pažeistą arteriją jai praplatinti.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
- Nerūkykite ir nevartokite tabako gaminių.
- Valgykite mažai sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus turintį maistą, rinkitės širdžiai draugiškus produktus.
- Judėkite reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas.
- Nuolat stebėkite ir kontroliuokite kraujospūdį, cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje.
- Laikykitės gydytojo paskirtos medikamentinės terapijos.
- Kartą per metus pasitikrinkite sveikatą.
Jei turite rizikos veiksnių arba paveldimų ligų, dar svarbiau imtis prevencinių priemonių. Kuo anksčiau pradėsite valdyti rizikos veiksnius, tuo lengviau išvengsite sunkių pasekmių ateityje.
Perspektyvos ir kasdienybė su liga
Aptarkite gydymo planą su savo gydytoju – dauguma invazinių procedūrų veiksmingos ir suteikia ilgalaikį pagerėjimą. Tačiau svarbiausia – nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų, būti aktyviam savo sveikatos priežiūros dalyviui: užduokite klausimus, domėkitės ligos eiga, būkite informuoti apie gydymo galimybes.
Susipažinkite su įspėjamaisiais simptomais, žinokite, kaip elgtis jiems pasireiškus. Jei kinta savijauta arba atsiranda naujų požymių, nedelskite kreiptis į gydytoją. Reguliariai lankykitės profilaktiniuose patikrinimuose ir laikykitės visų paskirtų konsultacijų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
