Aorta yra svarbiausia žmogaus organizmo arterija, per kurią iš širdies deguonies prisotintas kraujas keliauja į visus kūno organus. Ši kraujagyslė primena išlenktą lazdą: kylanti aorta prasideda tiesiai nuo širdies, nusileidžianti – leidžiasi žemyn per krūtinę ir pilvą.
Aortos aneurizmos esmė
Aneurizma gali išsivystyti bet kurioje arterijoje, tačiau kai silpsta būtent aortos sienelė, šioje vietoje atsiranda pūslė ar išsiplėtimas – tai vadinama aortos aneurizma. Tokį išsitempimą lemia nuolatinis kraujo spaudimas silpnesniame kraujagyslės ruože.
Pagrindinės aortos aneurizmos rūšys
- Pilvinės aortos aneurizma (AAA): Šis tipas išsivysto apatinėje aortos dalyje, pilvo srityje.
- Krūtinės aortos aneurizma (KAA): Tokia aneurizma formuojasi krūtinėje, dažnai ties aortos lanku, kartais – ties kylamąja aorta, ypač sergant jungiamojo audinio ligomis, pavyzdžiui, Marfano sindromu.
Aortos aneurizmų paplitimas
Pilvinės aortos aneurizmos nustatomos dažniau nei krūtinės. Šios patologijos dažniau pasitaiko vyrams, ypač vyresniems nei 65 metų. Tikimybė susirgti ryškiai didėja su amžiumi – bėgant dešimtmečiams ji vis auga. Retesnės yra aneurizmos krūtinės aortoje – tikėtina, nes jos sienelė yra storesnė ir tvirtesnė.
Aortos aneurizmos rizikos veiksniai
- Rūkymas
- Vyrų lytis
- Amžius virš 65 metų
- Padidėjęs kraujospūdis
- Šeimos narių sirgimas aortos aneurizma
Aneurizmos priežastys
Gretutinės ligos ar gyvensena padidina riziką, tačiau neretai tikslios išsiplėtimo priežastys lieka nežinomos. Dažniausiai įtakos turi:
- Kraujagyslių susiaurėjimas (aterosklerozė)
- Aortos sienelių uždegimas
- Įgimti jungiamojo audinio sutrikimai, tokie kaip Marfano ar Ehlers-Danlos sindromas
- Trauminiai aortos sužalojimai
- Tam tikros infekcijos (pavyzdžiui, sifilis)
Aortos aneurizmos simptomai
Ilgą laiką daugelis pacientų nejaučia jokių simptomų – aneurizma dažniausiai aptinkama atsitiktinai, atliekant kitus tyrimus. Ryškūs negalavimai dažniausiai pasireiškia tik aneurizmai plyšus.
Plyšusios aneurizmos požymiai
- Staigus, stiprus skausmas krūtinėje, pilve arba nugaroje
- Galvos svaigimas, net sąmonės praradimas
- Greitas širdies plakimas
Didėjanti, dar nesuplyšusi aneurizma gali sukelti:
- Dusulį, pasunkėjusį kvėpavimą
- Pilnumo jausmą net po nedidelio maisto kiekio
- Skausmą toje kūno vietoje, kur plečiasi aneurizma (gali būti kakle, krūtinėje, pilve ar nugaroje)
- Rijimo sutrikimus, maudimą ryjant
- Patinimą rankose, kakle ar veide
Galimos komplikacijos
Dėl aneurizmos plyšimo įvyksta vidinis kraujavimas, kuris labai pavojingas gyvybei. Jei ši būklė aptinkama laiku, ši pagalba gali būti efektyvi – nemaža dalis pacientų pasveiksta. Be plyšimo, aneurizma gali sukelti aortos sienelės įtrūkimą (disekaciją). Tokiu atveju kraujas prasiskverbia tarp aortos sienelių sluoksnių, siaurina kraujagyslę ir gali visiškai užblokuoti kraujotaką.
Aneurizmos nustatymas
Neretas atvejis, kai liga aptinkama atsitiktinai profilaktinio tyrimo metu. Jei yra didesnė rizika ar pastebėti simptomai, gydytojas rekomenduos išsamius vaizdinius tyrimus:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) arba KT-angiografija
- Ultragarsinis tyrimas
Aneurizmos gydymo galimybės
Nesuplyšusi aneurizma
Jei aneurizma dar nesuplyšusi, gydytojas atidžiai stebės jos vystymąsi bei reguliariai atliks tyrimus, ypač esant rizikos veiksniams. Gydymas dažnai skirtas pristabdyti aneurizmos augimą ir sumažinti aortos sienelės spaudimą. Dažniausiai naudojami kraujospūdį ar cholesterolį mažinantys vaistai, gerinantys kraujotaką.
Chirurginio gydymo būdai
- Atvira aneurizmos operacija: Aneurizmos vieta pašalinama, o į jos vietą įsiuvamas specialus implantas (dirbtinis vamzdelis). Ši procedūra taip pat taikoma plyšus aneurizmai.
- Endovaskulinis aneurizmos protezavimas (EVAR): Minimaliai intervencinė operacija, kai per kateterį įvedamas implantas, kuris sustiprina ar iš dalies pakeičia pažeistą arterijos dalį. Šis metodas dažnai taikomas tiek pilvinės, tiek krūtinės aortos aneurizmoms.
Po operacijos
Atsigavimas po chirurginės aneurizmos operacijos paprastai užtrunka mėnesį ar ilgiau. Gydytojai nuolat stebės, ar nėra naujų sveikatos pokyčių arba komplikacijų. Didžioji dauguma pacientų po gydymo jaučiasi gerai.
- Kraujavimas aplink implantą (endotėkėjimas)
- Implanto pasislinkimas
- Kraujo krešulių susidarymas
- Infekcijos
Prevencija
Svarbiausi veiksniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sumažinti aneurizmos riziką, yra kraujospūdžio, cholesterolio kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Sveikos gyvensenos principai labai svarbūs šiame procese:
- Subalansuota, širdžiai palanki mityba
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Sveiko svorio palaikymas
- Visiškas atsisakymas tabako gaminių
Ateities prognozė
Laiku diagnozavus ir pradėjus tinkamą gydymą, aortos aneurizma gali būti valdomas susirgimas. Kai aneurizma nustatoma anksti ir neprasideda rimtos komplikacijos, gydymo rezultatai yra geri. Tuo tarpu plyšimo atveju reikalinga skubi medicininė pagalba – pavėluota intervencija labai pavojinga gyvybei. Tiek atvira operacija, tiek endovaskulinis gydymas gali sėkmingai pašalinti plyšusią aneurizmą.
Kada kreiptis į gydytoją
- Sąmonės netekimas ar praradimas
- Staiga sumažėjęs kraujospūdis
- Greitas pulsas
- Labai stiprus, staigus skausmas krūtinėje, pilve ar nugaroje
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar priklausau rizikos grupei dėl aortos aneurizmos?
- Kaip galima atpažinti šią būklę ankstyvoje stadijoje?
- Kokios priemonės gali apsaugoti nuo aneurizmos plyšimo ar plyšimo rizikos?
- Kokių gyvenimo būdo pokyčių reikėtų laikytis siekiant sumažinti riziką?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
