Aplastinė krizė – tai ūmi būklė, kai kaulų čiulpai staiga nustoja gaminti raudonuosius kraujo kūnelius. Dėl to sparčiai kyla sunki mažakraujystė, o kartais ji gali būti pavojinga gyvybei. Dažniausiai ši krizė išsivysto vaikams, sergantiems pjautuvine anemija ar panašiomis paveldimomis kraujo ligomis. Viena pagrindinių priežasčių – dažnas virusas, vadinamas parvovirusu B19.
Kas dažniausiai patiria šią būklę
Parvovirusas B19 yra plačiai paplitęs, tačiau aplastinė krizė vystosi tik tiems, kurių kraujo sistema jau pažeista paveldimų ar įgytų ligų. Be pjautuvinės anemijos, padidėjusios rizikos grupėse yra žmonės su tokiomis būklėmis kaip:
- Paveldima sferocitozė
- Hemoglobino C liga
- Talasemija
- GRPD deficito sindromas
- Piruvato kinazės trūkumas
- Autoimuninė hemolitinė anemija
- Paroksizminė naktinė hemoglobinurija
- Paveldima eliptocitozė
Dažniau serga kūdikiai ir vaikai, tačiau aplastinė krizė nėra labai dažna – ją paskatina tik susirgimas parvovirusu esant minėtoms kraujo ligoms.
Aplastinės krizės simptomai
Sergant šia komplikacija, dažniausiai išryškėja sunki mažakraujystė. Galimi simptomai tiek vaikams, tiek suaugusiems:
- Labai stiprus nuovargis
- Karščiavimas (virš 38°C)
- Svaigulys
- Dusulys, kvėpavimo sunkumas
- Nereguliarus arba dažnas pulsas
- Odos, lūpų, dantenų ar nagų išblyškimas
- Kūdikiams ir vaikams dažnai pasireiškia irzlus elgesys
Kaip išsivysto aplastinė krizė
„Aplastinė“ reiškia, kad tam tikra organizmo sistema nustoja veikti. Šiuo atveju, dėl parvoviruso poveikio nukenčia jauni raudonieji kraujo kūneliai, todėl kaulų čiulpai jų negamina. Taip nutrikdoma ne tik deguonies pernešimo, bet ir apsauginė kraujo funkcija – sparčiai ima trūkti raudonųjų kraujo kūnelių, išsivysto sunki mažakraujystė.
Galimos komplikacijos sergantiems pjautuvine anemija
- Užsitęsęs vaso-okliuzinis priepuolis – ūmus stiprus skausmas, dažnas sergantiesiems pjautuvine anemija
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Blyškųjų kūnelių kaupimasis blužnyje, dėl ko ji padidėja
- Inkstų pažeidimas (glomerulonefritas), kuris laikui bėgant gali sukelti inkstų nepakankamumą
Kaip nustatoma aplastinė krizė
Diagnozė grindžiama simptomais ir gydytojo apžiūra. Dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- Retikulocitų – jauniausių raudonųjų kraujo kūnelių – kiekis
- Specifinis parvoviruso B19 tyrimas
Gydymo galimybės
Pagrindiniai gydymo būdai yra kraujo perpylimai, o sunkesniais atvejais taip pat skiriamas imunoglobulinas į veną. Vykdant tinkamą gydymą, dauguma pacientų visiškai pasveiksta per 10–14 dienų. Gavus persirgimo parvovirusu imunitetą, ši infekcija paprastai nesikartoja.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo aplastinės krizės?
Veiksmingos apsaugos priemonės nuo parvoviruso B19 kol kas nėra – vakcinos dar nesukurta. Tačiau žmonėms, kuriems nustatytos paveldimos kraujo ligos, svarbu aptarti su gydytoju būdus, kaip galima būtų sumažinti virusinių infekcijų riziką kasdieniame gyvenime.
Būklės prognozė
Laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą, dauguma ligonių atsigauna per maždaug dvi savaites nuo gydymo pradžios. Tačiau kartais galima ir recidyvo tikimybė, kai aplastinė krizė pasikartoja. Nepaisant to, daugumai pacientų sveikata pagerėja jau po pirmo gydymo kurso.
Patarimai kasdienai ir savipriežiūrai
Aplastinė krizė yra tik viena iš galimų pjautuvinės ar panašių kraujo ligų komplikacijų. Nepaisant to, kad visiškai išvengti parvoviruso sunku, laikantis keletos sveikatos stiprinimo principų galima palaikyti gerą savijautą:
- Nuolat lankytis pas šeimos ar kitų sričių gydytoją profilaktiniams sveikatos patikrinimams
- Sumažinti kasdienių infekcijų grėsmę – pasitarti, kaip apsisaugoti nuo gripo ar peršalimo
- Valgyti subalansuotą maistą, nepamiršti išgerti pakankamą kiekį vandens kasdien
- Reguliarius, pagal galimybes lengvus fizinius pratimus derinti su poilsiu ir tinkamu skysčių vartojimu
Kada būtina kreiptis į medikus
Staigūs savijautos pokyčiai, tokie kaip ūmus silpnumas ar neįprastas nuovargis, ypač sergant kraujo liga, reikalauja skubaus medikų įvertinimo. Tai gali būti aplastinės krizės pradžios ženklas, todėl nedelskite ir kreipkitės pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai gydytojui
- Kada pradės gerėti savijauta?
- Ar yra tikimybė, kad ši komplikacija kartosis?
Aplastinė krizė ir aplastinė anemija – kuo jos skiriasi?
Abi būklės susijusios su raudonųjų kraujo kūnelių trūkumu. Visgi aplastinė krizė – tai greitas, staigus šių ląstelių kiekio sumažėjimas, o aplastinė anemija vystosi lėtai, kai ilgainiui ima trūkti ne tik eritrocitų, bet ir visų kitų kraujo ląstelių.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
