Artėjant gimdymui, kūnas ima ruoštis didžiajai akimirkai – ir dažnai šias pasiruošimo repeticijas pajaučiame kaip Braxton-Hicks susitraukimus. Tai normalus nėštumo palydovas, tačiau jų dažnumas gali kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip judėjimas ar skysčių trūkumas.
Braxton-Hicks: kas tai ir kodėl jie atsiranda dažniau?
Braxton-Hicks susitraukimai kartais vadinami „netikrais gimdymo sąrėmiais“. Jie atsiranda jau antrame nėštumo trimestre ir dažnėja artėjant gimdymui. Šių susitraukimų metu gimdos raumenys trumpam įsitempia ir vėl atsipalaiduoja, tačiau gimdos kaklelis, priešingai nei tikro gimdymo metu, nereaguoja – jis nepradeda plėstis.
Nors susitraukimai gali pasitaikyti visiškai atsitiktinai ar kelis kartus per dieną, dažniausiai jie nėra skausmingi ir užtrunka trumpai. Pastebėta, kad dažniau juos patiria moterys, kurios daug laiko praleidžia ant kojų, pakankamai negeria vandens, patiria stresą, yra netoli numatytos gimdymo datos ar atvirkščiai – išgeria ypač daug skysčių.
- Dažnas stovėjimas ar vaikščiojimas
- Nesklandumai su skysčių balansu (tiek per mažai, tiek per daug)
- Įtempti laikotarpiai, kai jaučiate stresą
- Artėjantis gimdymas
Kaip atskirti: Braxton-Hicks ar gimdos dirglumas?
Neretai kyla klausimas, kaip suprasti, ar jaučiate būtent Braxton-Hicks, o galbūt susiduriate su gimdos dirglumu. Dirgli gimda reiškia nereguliarų ir nekoordinuotą gimdos aktyvumą, kuris išryškėja stebint vaisiaus būklę. Tokie susitraukimai dažniausiai būna stipresni, dažnesni ir skaudesni nei Braxton-Hicks, panašūs į mėnesinių skausmus ir nepraeina išgėrus vandens ar pailsėjus.
Skirtumas slypi ir pojūčiuose – gimdos dirglumas rečiau pasitaiko visiškai be priežasties, dažnai jį sukelia konkretūs veiksniai:
- Stresas kasdienybėje
- Skysčių trūkumas organizme
- Negydomos infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų
- Sunkių daiktų kėlimas
Dažniausiai šie susitraukimai nėra pavojingi ir praeina savaime, bet jei jie itin stiprūs ar neįprasti, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Rekomendacijos sumažinti netikrus sąrėmius
- Pailsėkite, jei galite – mažiau aktyvumo dažnai padeda
- Gerkite daugiau vandens, venkite dehidratacijos
- Ribokite kofeino vartojimą
- Dažniau tuštinkite šlapimo pūslę
- Nekelkite ar nenešiokite sunkių daiktų
- Maitinkitės dažniau, bet mažesnėmis porcijomis
- Ieškokite būdų mažinti įtampą ir stresą
Kada būtina pasikonsultuoti?
Jeigu susitraukimai dažnėja, tampa skausmingi ar išlieka ilgam, verta sekti jų dažnumą ir stiprumą. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Susitraukimai kartojasi daugiau nei aštuonis kartus per valandą
- Sumažėja kūdikio judesiai
- Pastebite skysčio tekėjimą iš makšties
- Pasireiškia kraujavimas
- Skausmingi susitraukimai kas 10 minučių ar dar dažniau
Pabaigai
Braxton-Hicks susitraukimai dažnai neramina, bet iš tiesų yra natūrali nėštumo dalis. Jie padeda kūnui ruoštis gimdymui ir, nors jų intensyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių, daugeliu atvejų nerimauti nereikia. Jeigu kyla abejonių ar baimių, visada pravartu pasikalbėti su gydytoju – tai padės nusiraminti ir laukti svarbiausio momento dar užtikrinčiau.
