Aukštikalnių liga (dar vadinama kalnų liga) – tai organizmo reakcija į buvimą dideliame aukštyje, kai dėl sumažėjusio oro slėgio ir mažesnio deguonies kiekio audiniai gauna mažiau deguonies. Praktikoje ji dažniausiai siejama su kopimu į kalnus ar buvimu aukštumose, tačiau lengviausia jos forma gali pasireikšti ir po skrydžio lėktuvu.
Pagal dabartines medicinos žinias, svarbiausias veiksnys yra per greitas aukščio pokytis – organizmas nespėja prisitaikyti. Dideliu aukščiu įprastai laikomas maždaug 2 400 metrų (apie 8 000 pėdų) ir didesnis aukštis virš jūros lygio.
Kaip su tuo susiję skrydžiai lėktuvu
Komerciniai lėktuvai skrenda labai dideliame aukštyje, tačiau salono slėgis yra reguliuojamas. Vis dėlto salono aplinka nėra lygi jūros lygiui: joje deguonies prieinamumas dažnai prilygsta maždaug 1 500–2 700 metrų (apie 5 000–9 000 pėdų) aukščiui. Dėl to jautresniems žmonėms gali atsirasti aukštikalnių ligai būdingų požymių.
Medicinos praktikoje pastebima, kad aukštikalnių liga gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims. Taip pat ne visiems, kurie keliauja į aukštumas, žygiuoja ar skrenda, išsivysto ši būklė.
Simptomai
Po greito aukščio pokyčio simptomai gali pasireikšti per kelias valandas. Skrydžių atveju jie kartais prasideda praėjus maždaug 3–9 valandoms nuo skrydžio didesniame aukštyje.
Lengviausia forma (ūminė kalnų liga) gali būti apgaulinga, nes kai kurie požymiai kartais primena lengvą apsvaigimą ar nuovargį nuo kelionės.
Dažniausi lengvos formos požymiai
- dusulys arba oro trūkumo pojūtis, ypač fizinio krūvio metu
- galvos skausmas
- apsvaigimas, „lengva galva“
- sumažėjęs apetitas
- miego sutrikimai arba mieguistumas
- galvos svaigimas
- pykinimas
- energijos stoka, neįprastas nuovargis
Kodėl ji atsiranda
Aukštikalnių liga išsivysto tada, kai į didesnį aukštį pakylama per greitai. Organizmui paprastai reikia laiko – dažnai kelių dienų – kad prisitaikytų prie mažesnio deguonies kiekio ir pakitusio oro slėgio.
Tokia situacija gali susidaryti greitai kylant į kalnus pėsčiomis, kopiant, slidinėjant aukštumose ar atvykus į vietovę, kuri yra gerokai aukščiau nei įprasta gyvenamoji aplinka.
Kas dažniau patiria simptomus po skrydžio
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad skrydžių metu rizika gali didėti, jei asmuo yra netekęs skysčių. Taip pat simptomų tikimybę gali didinti alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų vartojimas prieš skrydį ar jo metu, nes jie gali skatinti skysčių netekimą ir bloginti savijautą.
Moksliniai duomenys rodo, kad kai kuriose grupėse skrydžių metu simptomai gali pasitaikyti dažniau, tačiau bendrai vien tik amžius ar lytis nėra patikimi veiksniai, leidžiantys tiksliai prognozuoti riziką kiekvienam žmogui.
Svarbu tai, kad nors bendra sveikatos būklė ne visada lemia, ar išsivystys aukštikalnių liga, buvimas aukštumoje gali pabloginti kai kurių ligų eigą. Ypač tai aktualu sergant širdies ar plaučių ligomis. Jei planuojate ilgą skrydį ar kelionę į aukštikalnes ir turite tokių sutrikimų, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne rizika
- širdies ligos
- plaučių ligos
- gyvenimas žemumose (mažame aukštyje virš jūros lygio)
- didelis fizinis krūvis kelionės metu ar netrukus po jos
- anksčiau patirta aukštikalnių liga
Kaip nustatoma diagnozė
Jei per pastarąsias 1–2 dienas skridote ir jaučiate būdingus simptomus, apie tai svarbu informuoti gydytoją. Lengvai formai nėra vieno specifinio tyrimo, kuris visada patvirtintų diagnozę. Dažniausiai ji nustatoma įvertinus simptomų pobūdį ir situaciją, kurioje jie atsirado.
Medicininėje praktikoje lengva aukštikalnių liga dažnai įtariama, kai žmogus jaučia galvos skausmą ir kartu pasireiškia bent vienas kitas tipiškas simptomas.
Jeigu savijauta blogėja arba per maždaug dvi dienas nepagerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Gydymas ir savijautos gerinimas
Pagrindinis principas – sumažinti aukštį ir suteikti organizmui galimybę prisitaikyti. Jei po skrydžio esate atvykę į aukštikalnių vietovę ir simptomai išlieka, gydytojas gali rekomenduoti kuo saugiau grįžti į žemesnį aukštį.
Galvos skausmui palengvinti kartais pakanka įprastų nereceptinių nuskausminamųjų, tačiau jų vartojimą reikėtų derinti su bendra sveikatos situacija ir kitais vartojamais vaistais.
Lengvos formos simptomai dažniausiai ima slopti, kai sumažinamas aukštis arba organizmas įgyja laiko prisitaikyti.
Prognozė
Jei skrydžio metu ar po jo pasireiškia lengva aukštikalnių liga, prognozė paprastai yra gera, ypač kai laiku imamasi priemonių ir stebima savijauta. Vis dėlto, užsitęsus buvimui dideliame aukštyje ir nesikreipiant medicininės pagalbos, teoriškai gali išsivystyti pavojingos komplikacijos. Dėl to blogėjant būklei arba atsiradus nerimą keliantiems simptomams būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.













