SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Ar galima susirgti aukštikalnių liga skrendant lėktuvu?

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 24 sausio
Kategorija Ligos
0
Ar galima susirgti aukštikalnių liga skrendant lėktuvu?
Share on FacebookShare on Twitter

Aukštikalnių liga (dar vadinama kalnų liga) – tai organizmo reakcija į buvimą dideliame aukštyje, kai dėl sumažėjusio oro slėgio ir mažesnio deguonies kiekio audiniai gauna mažiau deguonies. Praktikoje ji dažniausiai siejama su kopimu į kalnus ar buvimu aukštumose, tačiau lengviausia jos forma gali pasireikšti ir po skrydžio lėktuvu.

Turinys
  1. 1.Kaip su tuo susiję skrydžiai lėktuvu
  2. 2.Simptomai
    • 2.1Dažniausi lengvos formos požymiai
  3. 3.Kodėl ji atsiranda
  4. 4.Kas dažniau patiria simptomus po skrydžio
    • 4.1Veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne rizika
  5. 5.Kaip nustatoma diagnozė
  6. 6.Gydymas ir savijautos gerinimas
  7. 7.Prognozė

Pagal dabartines medicinos žinias, svarbiausias veiksnys yra per greitas aukščio pokytis – organizmas nespėja prisitaikyti. Dideliu aukščiu įprastai laikomas maždaug 2 400 metrų (apie 8 000 pėdų) ir didesnis aukštis virš jūros lygio.

Kaip su tuo susiję skrydžiai lėktuvu

Komerciniai lėktuvai skrenda labai dideliame aukštyje, tačiau salono slėgis yra reguliuojamas. Vis dėlto salono aplinka nėra lygi jūros lygiui: joje deguonies prieinamumas dažnai prilygsta maždaug 1 500–2 700 metrų (apie 5 000–9 000 pėdų) aukščiui. Dėl to jautresniems žmonėms gali atsirasti aukštikalnių ligai būdingų požymių.

Medicinos praktikoje pastebima, kad aukštikalnių liga gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims. Taip pat ne visiems, kurie keliauja į aukštumas, žygiuoja ar skrenda, išsivysto ši būklė.

Simptomai

Po greito aukščio pokyčio simptomai gali pasireikšti per kelias valandas. Skrydžių atveju jie kartais prasideda praėjus maždaug 3–9 valandoms nuo skrydžio didesniame aukštyje.

Susiję įrašai

Alergijos ir ausų skausmas

Alergijos ir ausų skausmas

2026 24 sausio
Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

2026 24 sausio

Koks yra jūsų vaisiaus vandenų indeksas ir kodėl jis svarbus?

2026 24 sausio

5 būdai, kaip išvengti hidrintų aliejų

2026 24 sausio

Lengviausia forma (ūminė kalnų liga) gali būti apgaulinga, nes kai kurie požymiai kartais primena lengvą apsvaigimą ar nuovargį nuo kelionės.

Dažniausi lengvos formos požymiai

  • dusulys arba oro trūkumo pojūtis, ypač fizinio krūvio metu
  • galvos skausmas
  • apsvaigimas, „lengva galva“
  • sumažėjęs apetitas
  • miego sutrikimai arba mieguistumas
  • galvos svaigimas
  • pykinimas
  • energijos stoka, neįprastas nuovargis

Kodėl ji atsiranda

Aukštikalnių liga išsivysto tada, kai į didesnį aukštį pakylama per greitai. Organizmui paprastai reikia laiko – dažnai kelių dienų – kad prisitaikytų prie mažesnio deguonies kiekio ir pakitusio oro slėgio.

Tokia situacija gali susidaryti greitai kylant į kalnus pėsčiomis, kopiant, slidinėjant aukštumose ar atvykus į vietovę, kuri yra gerokai aukščiau nei įprasta gyvenamoji aplinka.

Kas dažniau patiria simptomus po skrydžio

Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad skrydžių metu rizika gali didėti, jei asmuo yra netekęs skysčių. Taip pat simptomų tikimybę gali didinti alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų vartojimas prieš skrydį ar jo metu, nes jie gali skatinti skysčių netekimą ir bloginti savijautą.

Moksliniai duomenys rodo, kad kai kuriose grupėse skrydžių metu simptomai gali pasitaikyti dažniau, tačiau bendrai vien tik amžius ar lytis nėra patikimi veiksniai, leidžiantys tiksliai prognozuoti riziką kiekvienam žmogui.

Svarbu tai, kad nors bendra sveikatos būklė ne visada lemia, ar išsivystys aukštikalnių liga, buvimas aukštumoje gali pabloginti kai kurių ligų eigą. Ypač tai aktualu sergant širdies ar plaučių ligomis. Jei planuojate ilgą skrydį ar kelionę į aukštikalnes ir turite tokių sutrikimų, vertėtų pasitarti su gydytoju.

Veiksniai, kurie gali būti susiję su didesne rizika

  • širdies ligos
  • plaučių ligos
  • gyvenimas žemumose (mažame aukštyje virš jūros lygio)
  • didelis fizinis krūvis kelionės metu ar netrukus po jos
  • anksčiau patirta aukštikalnių liga

Kaip nustatoma diagnozė

Jei per pastarąsias 1–2 dienas skridote ir jaučiate būdingus simptomus, apie tai svarbu informuoti gydytoją. Lengvai formai nėra vieno specifinio tyrimo, kuris visada patvirtintų diagnozę. Dažniausiai ji nustatoma įvertinus simptomų pobūdį ir situaciją, kurioje jie atsirado.

Medicininėje praktikoje lengva aukštikalnių liga dažnai įtariama, kai žmogus jaučia galvos skausmą ir kartu pasireiškia bent vienas kitas tipiškas simptomas.

Jeigu savijauta blogėja arba per maždaug dvi dienas nepagerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Gydymas ir savijautos gerinimas

Pagrindinis principas – sumažinti aukštį ir suteikti organizmui galimybę prisitaikyti. Jei po skrydžio esate atvykę į aukštikalnių vietovę ir simptomai išlieka, gydytojas gali rekomenduoti kuo saugiau grįžti į žemesnį aukštį.

Galvos skausmui palengvinti kartais pakanka įprastų nereceptinių nuskausminamųjų, tačiau jų vartojimą reikėtų derinti su bendra sveikatos situacija ir kitais vartojamais vaistais.

Lengvos formos simptomai dažniausiai ima slopti, kai sumažinamas aukštis arba organizmas įgyja laiko prisitaikyti.

Prognozė

Jei skrydžio metu ar po jo pasireiškia lengva aukštikalnių liga, prognozė paprastai yra gera, ypač kai laiku imamasi priemonių ir stebima savijauta. Vis dėlto, užsitęsus buvimui dideliame aukštyje ir nesikreipiant medicininės pagalbos, teoriškai gali išsivystyti pavojingos komplikacijos. Dėl to blogėjant būklei arba atsiradus nerimą keliantiems simptomams būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Alergijos ir ausų skausmas
Ligų simptomai

Alergijos ir ausų skausmas

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 24 sausio
Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami
Vaistai

Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 24 sausio
Koks yra jūsų vaisiaus vandenų indeksas ir kodėl jis svarbus?
Nėštumas

Koks yra jūsų vaisiaus vandenų indeksas ir kodėl jis svarbus?

Paskelbė Greta Jakutytė
2026 24 sausio
Kitas įrašas
Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Alergijos ir ausų skausmas

Alergijos ir ausų skausmas

2026 24 sausio
Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami

2026 24 sausio
Ar galima susirgti aukštikalnių liga skrendant lėktuvu?

Ar galima susirgti aukštikalnių liga skrendant lėktuvu?

2026 24 sausio
Koks yra jūsų vaisiaus vandenų indeksas ir kodėl jis svarbus?

Koks yra jūsų vaisiaus vandenų indeksas ir kodėl jis svarbus?

2026 24 sausio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Alergijos ir ausų skausmas
  • Alzheimerio ligos vaistai: šiuo metu taikomi ir kuriami
  • Ar galima susirgti aukštikalnių liga skrendant lėktuvu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.