Vapingo poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas, tačiau jau aišku, kad ši veikla kelia įvairių rizikų – tarp jų ir skysčių trūkumo organizme. Kadangi dažnai po „povape’inimo“ juntamas troškulys, daugelis rekomenduoja gerti daugiau vandens. Bet kodėl taip nutinka, ir ar tikrai vapsėjimas gali išsausinti kūną?
Kaip veikia vapingas ir kas patenka į organizmą
Vapingo metu naudojamas mažas, nešiojamas prietaisas, kuris kaitina užpildytą skystį ir paverčia jį garais. Tuos garus žmogus įkvepia. Dažniausiai vapsėjimo skystyje būna nikotino, tačiau kartu gali būti ir kvapiųjų medžiagų, papildomų cheminių junginių. Nikotinas pagrindinė priežastis, kodėl žmonės dažnai renkasi vapingą vietoje įprastų cigarečių.
Vapingo poveikis organizmo skysčių pusiausvyrai
Nors kartais manoma, kad vapsėjimas yra švelnesnė alternatyva cigarėčių rūkymui, iš tiesų poveikis sveikatai gali būti panašus ar net didesnis. Nikotinas, esantis tiek paprastose cigaretėse, tiek daugumoje elektroninių cigarečių, žinomas dėl savo gebėjimo skatinti dehidrataciją. Jis gali paveikti ne tik skysčių apytaką organizme, bet ir elektrolitų – magnio, kalio, natrio – balansą, kurie svarbūs nervų ar širdies veiklai.
Vapingo metu, įkvėpus nikotino ar kitų chemikalų, organizme gali pasikisti kraujospūdis, padažnėti pulsas, pakisti kiti gyvybiniai rodikliai. Visos šios reakcijos susijusios su kūno gebėjimu reguliuoti ir išlaikyti būtiną drėgmės kiekį.
Ar vapsėjimas labiau sausina nei įprastas rūkymas?
Mokslininkai vis dar aiškinasi, ar vapsėjimas sukelia didesnę dehidratacijos riziką nei įprastos cigaretės. Nepaisant to, aišku viena – tiek nikotinas, tiek įvairios cheminės medžiagos vapsėjimo skystyje gali prisidėti prie organizmo vandens stygiaus. Netgi kvapnūs, be nikotino esantys skysčiai gali sukelti panašų poveikį, nes sudėtyje turi kitų junginių, galinčių veikti skysčių balansą.
Troškulys po vaping
Ne paslaptis, kad po vaping dažnas pajunta stipresnį troškulį. Tam įtakos turi būtent nikotino poveikis skysčių apykaitai. Didėjant dehidratacijai, natūraliai atsiranda noras gerti daugiau vandens. Todėl patariama nevengti vandens ir papildomai jo gerti, jei pajutote burnos sausumą ar troškulį po vapsėjimo.
Kiti galimi vapingo pavojai
Skysčių trūkumas – tik viena iš daugelio vapingo rizikų. Ši veikla, nors anksčiau laikyta saugesne nei įprastas rūkymas, dabar siejama su kitais pavojais sveikatai. Gali kilti kvėpavimo sistemos pažeidimų, širdies ir kraujagyslių problemų. Taip pat užfiksuota atvejų, kai vapsėjimo įrenginiai sukėlė sprogimus ar gaisrus. Be to, galima apsinuodyti vapsėjimo skysčiu, jei su juo netinkamai elgiamasi.
Ką verta prisiminti?
Nėra pagrindo manyti, kad vapsėjimas iš tiesų yra „saugi“ cigarečių alternatyva. Jame esantis nikotinas – nepriklausomai nuo jo formos – veikia širdį, kraujospūdį ir skysčių apykaitą, tad gali lemti tą patį dehidratacijos efektą kaip ir tabako gaminiai. Jei pasirinkote vapsėjimą ar svarstote apie šią veiklą, nepamirškite rūpintis savo hidratacija ir stebėti savijautą.
