Kofeinas migrenos atveju gali veikti dvejopai: vieniems jis padeda sumažinti priepuolio simptomus, o kitiems – tampa veiksniu, galinčiu jį išprovokuoti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti prieštaringa, tačiau pagal dabartines medicinos žinias migrenos „trigeriai“ yra labai individualūs. Todėl svarbu suprasti, kaip į kofeiną reaguoja būtent jūsų organizmas.
Kodėl kyla migrenos priepuoliai
Žmonės, gyvenantys su migrena, dažniausiai patiria pasikartojančius, pulsuojančius galvos skausmus, kurie gali būti intensyvūs. Priepuolis neretai tęsiasi nuo kelių valandų iki beveik trijų parų ir gali būti lydimas jautrumo šviesai ir garsui, pykinimo ar vėmimo.
Nors migrenos kilmė iki galo nėra paaiškinta, medicinos praktikoje pastebima, kad priepuolius gali paskatinti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai.
- stresas ir emocinė įtampa
- miego režimo pokyčiai
- skysčių stoka (dehidratacija)
- mitybos ypatumai
- stiprūs kvapai
- ryški šviesa
- orų pokyčiai
- hormonų svyravimai
Taip pat svarbu žinoti, kad per dažnas vaistų nuo galvos skausmo vartojimas gali prisidėti prie dažnesnių galvos skausmų. Klinikinėje praktikoje laikoma, jog rizika didėja, jei tokie vaistai vartojami dažniau nei apie 10 dienų per mėnesį.
Kada kofeinas gali padėti
Kofeinas įtraukiamas į kai kurių galvos skausmui skirtų vaistų sudėtį. Manoma, kad jis gali susilpninti skausmo pojūtį veikdamas adenozino receptorius. Adenozinas dalyvauja procesuose, susijusiuose su skausmo signalų perdavimu smegenyse, todėl kofeino poveikis šiai sistemai kai kuriems žmonėms gali sumažinti dalį migrenos sukeliamo skausmo.
Vis dėlto svarbi detalė – nauda dažniau siejama su saikingais kiekiais ir gana nuosekliu vartojimu. Kiek kofeinas bus naudingas ar neutralus, gali priklausyti tiek nuo dozės, tiek nuo to, kaip dažnai jis vartojamas.
Kada kofeinas gali išprovokuoti migreną
Jei kofeino kiekis viršija individualiai toleruojamą ribą, poveikis gali tapti priešingas – vietoj palengvėjimo jis gali prisidėti prie priepuolio atsiradimo.
Per dažnas vaistų vartojimas
Vienas iš pavyzdžių – galvos skausmas dėl per dažno gydymo priemonių vartojimo, kai per mėnesį suvartojama daugiau vaistų nuo galvos skausmo nei rekomenduojama. Kadangi dalyje jų būna kofeino, bendras kofeino kiekis gali netikėtai išaugti.
Kofeino nutraukimas
Jeigu kofeiną (pavyzdžiui, kavą ar energetinius gėrimus) vartojate reguliariai, organizmas gali prie to prisitaikyti. Tuomet staigus įprasto kiekio sumažinimas ar praleista „įprasta“ dozė gali sukelti nutraukimo simptomus. Vienas jų – galvos skausmas, kuris kai kuriems žmonėms gali pereiti į migrenos priepuolį.
Per didelis kiekis ir ilgiau trunkantys galvos skausmai
Moksliniai duomenys rodo, kad per didelis kofeino vartojimas siejamas su didesne lėtinės migrenos rizika, kai galvos skausmai kartojasi ir tęsiasi kelias dienas per mėnesį.
Galimi mechanizmai, kodėl „per daug“ gali pakenkti
- Magnio pasisavinimo trikdymas. Manoma, kad didesni kofeino kiekiai gali neigiamai veikti organizmo gebėjimą įsisavinti magnį. Magnis laikomas svarbiu elementu, galinčiu būti reikšmingas lėtinio skausmo būklėms, įskaitant migreną.
- Skysčių netekimas. Didesnėmis dozėmis kava gali veikti kaip diuretikas, t. y. skatinti šlapimo išsiskyrimą. Dėl to gali didėti dehidratacijos tikimybė, o skysčių stoka yra gerai žinomas migrenos priepuolių provokatorius.
Ką verta prisiminti kasdienybėje
Jei žinote, kad kofeinas jums yra aiškus migrenos „trigeris“, paprasčiausia strategija – jo vengti kiek įmanoma.
Jeigu nesate tikri, verta stebėti dėsningumus. Dažnai rekomenduojama laikytis nuoseklumo: staigus kofeino kiekio padidinimas gali iššaukti galvos skausmą, o staigus nutraukimas – sukelti nutraukimo galvos skausmą, kuris kai kuriems žmonėms gali tapti migrenos priepuoliu.
Jei planuojate kofeino atsisakyti, paprastai saugiau tai daryti palaipsniui – per kelias savaites, mažinant kiekį po truputį.
Migrenos simptomai ir provokuojantys veiksniai yra individualūs, todėl svarbiausia – atpažinti, kas tinka ir kas netinka būtent jums, ir pagal tai koreguoti įpročius.
