Ar žinojote, kad hormoninė kontracepcija gali paveikti jūsų šlapimo sistemą? Nors tiesioginis ryšys tarp šių priemonių ir šlapimo pūslės hiperaktyvumo (OAB) pastebimas retai, tam tikri simptomai gali pasireikšti dažniau.
Kaip hormonai veikia šlapimo pūslę?
Sintetiniai estrogeno ir progesterono hormonai, esantys daugelyje kontraceptikų, gali turėti įtakos tiek skysčių kaupimuisi organizme, tiek dubens dugno raumenų darbui. Tokie pokyčiai gali sukelti šlapimo pūslės jautrumą: pastebėsite dažnesnius ar staiga atsirandančius norus šlapintis – simptomus, būdingus OAB.
Nehormoninė kontracepcija ir šlapimo sistema
Barjerinės priemonės ir vario spiralė (IUD), kurios neturi hormonų, paprastai nedaro reikšmingos įtakos šlapimo pūslės veiklai. Visgi kartais vartotojai susiduria su nemaloniais pojūčiais, ypač jei patiriamas dubens raumenų stresas ar pasireiškia šlapimo takų infekcijos, susijusios su diafragmos ar spiralės naudojimu.
Kada rizika gali būti didesnė?
Moterys, kurios yra buvusios nėščios arba gimdžiusios, gali turėti didesnę tikimybę išsivystyti šlapimo pūslės hiperaktyvumui. Be to, tam įtakos turi ir kitos vartojamos medikamentų rūšys bei lėtinės sveikatos būklės.
Ką daryti, jei pastebite pokyčių?
Jeigu pradėjus vartoti kontraceptines priemones imate pastebėti naujus ar nemalonius šlapinimosi įpročius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Specialistas gali įvertinti, ar jūsų simptomai iš tiesų susiję su pasirinkta kontracepcija bei prireikus pasiūlyti alternatyvų sprendimą.
