SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Ar kraujo donorystė gali sukelti mažakraujystę?

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 25 lapkričio
Kategorija Ligos
0
Ar kraujo donorystė gali sukelti mažakraujystę?
Share on FacebookShare on Twitter

Reguliarus kraujo donorystė gali turėti įtakos geležies kiekiui organizme, todėl dažnai pasitaiko, kad nuolat kraują dovanojantys žmonės susiduria su geležies stokos anemija. Tai pati dažniausia anemijos rūšis, kuri išsivysto, kai žmogaus organizme sumažėja geležies atsargos.

Kaip donorystė paveikia kraujo sudėtį?

Kiekvieno kraujo paaukojimo metu organizmas praranda dalį ne tik kraujo, bet ir geležies – mineralinės medžiagos, būtinos hemoglobino gamybai. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius. Kai hemoglobino koncentracija sumažėja, žmogų gali pradėti varginti anemijos simptomai.

Kada kyla rizika?

Tikėtina, kad apie trečdalis nuolatinių donorų ilgainiui susiduria su mažesniu geležies lygiu. Tai nutinka todėl, kad organizmas nespėja papildyti prarastų medžiagų.

Kada donorystė nerekomenduojama?

Kiekvienas norintis dovanoti kraujo pirmiausia turi atitikti tam tikrus reikalavimus – viena svarbiausių sąlygų yra pakankamas hemoglobino kiekis kraujyje. Jei šis rodiklis nepasiekia nustatyto minimumo (vyrams – 13,0 g/dL, moterims – 12,5 g/dL), kraujo paaukoti negalima. Prieš donorystę medicinos specialistas atlieka hemoglobino tyrimą, o jei vertės yra per žemos, kraujo dovanoti leidžiama tik po mažiausiai 30 dienų. Per šį laikotarpį rekomenduojama imtis priemonių, padedančių atstatyti normalius hemoglobino ir geležies lygius.

Susiję įrašai

Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti

Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti

2025 25 lapkričio
Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

2025 25 lapkričio

Ar patinę limfmazgiai gali būti vėžio požymis?

2025 25 lapkričio

Apie ką sapnuoja mano kūdikis?

2025 25 lapkričio

Kokie simptomai rodo anemiją?

  • Galvos svaigimas
  • Jaučiamas stipresnis nuovargis nei įprasta
  • Pabalusi oda
  • Šaltos rankos arba pėdos

Šie požymiai signalizuoja apie galimą geležies stoką ar žemą hemoglobino lygį, todėl pastebėjus bent kelis iš jų po kraujo donorystės, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Anksti nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.

Kaip galima atkurti organizmo geležies balansą?

Gydymas priklauso nuo anemijos tipo ir išplitimo. Dažniausiai po donorystės pasitaiko geležies stokos anemija, todėl pirmiausia rekomenduojama reguliariai vartoti geležies papildus. Taip pat naudinga savo mitybą praturtinti daugiau geležies turinčiais produktais.

  • Mėsos gaminiai, žuvis, kepenys, kalakutiena
  • Purios, tamsiai žalios daržovės, ankštinės kultūros, kai kurie grūdai

Geležies atsargos organizme paprastai atsistato per 3–6 mėnesius. Iki tol nerekomenduojama dovanoti kraujo, kol kraujo tyrimai nepagerės. Jei anemija sunkesnė, gali prireikti papildomų priemonių, pavyzdžiui, geležies lašinių, vaistų ar net kraujo perpylimo.

Jei po kraujo donorystės pasireiškia tokie simptomai kaip silpnumas ar svaigulys, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti
Dermatologija

Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 25 lapkričio
Alternatyvos Vyvanse: palyginimas
Vaistai

Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 25 lapkričio
Ar patinę limfmazgiai gali būti vėžio požymis?
Ligų simptomai

Ar patinę limfmazgiai gali būti vėžio požymis?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 25 lapkričio
Kitas įrašas
Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti

Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti

2025 25 lapkričio
Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

Alternatyvos Vyvanse: palyginimas

2025 25 lapkričio
Ar kraujo donorystė gali sukelti mažakraujystę?

Ar kraujo donorystė gali sukelti mažakraujystę?

2025 25 lapkričio
Ar patinę limfmazgiai gali būti vėžio požymis?

Ar patinę limfmazgiai gali būti vėžio požymis?

2025 25 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Vienas žingsnis pirmyn: kaip pasidaryti drėgną tvarstį egzemai prižiūrėti
  • Alternatyvos Vyvanse: palyginimas
  • Ar kraujo donorystė gali sukelti mažakraujystę?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.