Nesvarbu, ar laukiatės pirmojo, ar kelių vaikų, nėštumas dažnai kelia daugybę klausimų. Tai laikotarpis, kai kūnas keičiasi greitai, pojūčiai gali būti netikėti, o kiekvienas nėštumas vyksta šiek tiek kitaip. Todėl kartais iškyla ir visai netikėtų klausimų, pavyzdžiui: ar kūdikis gali „pirstelėti“ dar būdamas gimdoje?
Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti juokingai, tačiau nemažai nėščiųjų apie tai susimąsto tuomet, kai pradeda jausti pirmuosius lengvus „burbuliavimus“ ar plazdėjimą pilve. Kad būtų aiškiau, verta suprasti, kaip vaisius gimdoje gauna maistines medžiagas ir kaip veikia jo virškinimo bei šalinimo sistemos.
Ar kūdikis gimdoje gali išleisti dujų?
Pagal dabartines medicinos žinias, vaisius gimdoje dujų neišleidžia. Tam yra kelios paprastos priežastys.
Pirmiausia, kad žmogus galėtų išleisti žarnyno dujų, į virškinamąjį traktą paprastai turi patekti oro. Gimdoje nėra oro „kišenių“, todėl vaisius neturi galimybės nuryti oro taip, kaip tai vyksta po gimimo.
Antra, dujos dažniausiai susidaro virškinant maistą: storajame žarnyne gyvenančios bakterijos skaido maisto likučius, o šio proceso metu išsiskiria dujos. Vaisiaus mityba gimdoje vyksta kitaip – maistinės medžiagos jam tiekiamos per placentą ir virkštelę, todėl tradicinio virškinimo, kuris sukurtų žarnyno dujas, praktiškai nėra.
Kas vyksta su šlapimu ir „atliekomis“?
Nors dujų vaisius negamina, šlapimo sistema nėštumo metu vystosi ir pradeda veikti. Klinikinėje praktikoje nurodoma, kad vidutiniame nėštumo laikotarpyje vaisius jau šlapinasi, kai inkstai yra pakankamai subrendę funkcijai atlikti.
Šlapimas patenka į vaisiaus vandenis, o jų apykaita vyksta nuolat: dalis skysčio atsinaujina per placentą, dalis persiskirsto kitais fiziologiniais keliais. Dėl to vėlesniu nėštumo laikotarpiu reikšminga vaisiaus vandenų dalis sudaryta būtent iš vaisiaus šlapimo. Tai yra įprasta nėštumo fiziologija.
Ar kūdikis gimdoje gali atsirūgti?
Dažniausiai – ne. Atsirūgimas paprastai susijęs su skrandyje ar stemplėje esančiu oru. Kadangi vaisiaus plaučiai nėra pripildyti oro (jie užpildyti vaisiaus vandenimis), o oro nuryti nėra iš ko, sąlygos tikram atsirūgimui paprastai nesusidaro.
Vis dėlto vaisius gali ryti vaisiaus vandenis. Tai normalus raidos procesas. Teoriškai pats judesys, panašus į atsirūgimą, gali pasitaikyti kaip refleksinė reakcija, tačiau tai nėra tas pats, kas įprastas atsirūgimas po maitinimo, kai pašalinamas nurytas oras.
O kaip dėl žagsėjimo?
Žagsėjimas gimdoje yra dažnas reiškinys. Tai ne „oro rijimo“ pasekmė, o nevalingi diafragmos (pagrindinio kvėpavimo raumens) susitraukimai. Medicinos praktikoje žagsėjimas vertinamas kaip vienas iš normalios nervų sistemos ir refleksų raidos požymių. Daugelis nėščiųjų jį atpažįsta kaip ritmišką, pasikartojantį „tuksėjimą“ pilve.
Ar kūdikis gali pasituštinti dar iki gimimo?
Dažniausiai kūdikiai gimdoje nesituština. Pirmasis tuštinimasis paprastai įvyksta po gimimo. Taip yra todėl, kad vaisius nevalgo įprasto maisto, kurį reikėtų suvirškinti ir pašalinti, o maistines medžiagas gauna per motinos kraują ir placentą.
Tačiau vaisiaus žarnyne vis tiek kaupiasi turinys, kuris vėliau virsta pirmosiomis naujagimio išmatomis. Jį sudaro įvairios medžiagos, kurias vaisius gali nuryti su vaisiaus vandenimis: nusilupusios ląstelės, gleivės, tulžies pigmentai, smulkios dalelės, plaukeliai (vadinamasis lanugo) ir apsauginė balkšva odos danga (verniksas). Šis turinys paprastai nėra „suvirškinamas“ taip, kaip maistas, o susikaupia žarnyne ir po gimimo pasišalina kaip mekonijus.
Retais atvejais mekonijus pasišalina dar iki gimimo. Tuomet vaisiaus vandenys gali būti užteršti, o jei naujagimis įkvepia šių vandenų gimimo metu ar prieš pat gimimą, gali kilti kvėpavimo sutrikimų rizika. Tokiose situacijose medikų komanda įprastai imasi veiksmų, kad sumažintų galimų komplikacijų tikimybę.
Jei tai ne dujos, kas yra tie „burbuliukai“ pilve?
Ankstyvieji judesiai dažnai apibūdinami kaip „plazdėjimas“, „burbuliukai“ ar lengvi „spragtelėjimai“, todėl juos lengva supainioti su žarnyno veikla. Vis dėlto tai paprastai nėra dujos.
Nėštumo viduryje dauguma moterų pradeda jausti pirmuosius aiškesnius vaisiaus judesius. Medicinos praktikoje pastebima, kad tuo metu dažnai juntami smulkūs rankų ar kojų judesiai. Nėštumui progresuojant, judesiai tampa stipresni ir ryškesni, o vėliau dalį „virpesių“ ar ritmiškų pojūčių gali sudaryti žagsėjimas ir besiformuojantys naujagimio refleksai.
Esmė
Vaisius gimdoje paprastai neišleidžia dujų ir nepradeda „įprastai“ virškinti maisto taip, kaip po gimimo. Tačiau jo organizmas intensyviai bręsta: formuojasi organai, kaulai, nervų sistema, ima veikti inkstai, vyksta refleksai ir judesiai, kuriuos mama palaipsniui pradeda jausti vis aiškiau.
Jei neramina vaisiaus judesiai, vaisiaus vandenų pakitimai ar kiti simptomai, saugiausia aptarti tai su nėštumą prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu – kiekviena situacija individuali, o profesionalus įvertinimas padeda išsklaidyti abejones.
