Galvinės utėlės – tai maži parazitiniai vabzdžiai, gyvenantys plaukuose ir mintantys žmogaus krauju. Pagal dabartines medicinos žinias, maudymasis baseine su chloru utėlių nepašalina. Nors utėlės sukelia nemalonų niežėjimą ir diskomfortą, jos paprastai neperneša ligų. Be žmogaus šeimininko jos išgyvena trumpai – dažniausiai iki paros.
Galvinėmis utėlėmis gali užsikrėsti bet kas, tačiau medicinos praktikoje pastebima, kad dažniau tai nutinka vaikams. Utėlės neskraido ir nešokinėja – jos juda ropodamos, todėl dažniausias plitimo kelias yra artimas galvų kontaktas. Užkratas taip pat gali plisti per asmeninius daiktus, kurie liečia plaukus ir galvos odą, pavyzdžiui, kepures, šukas, šepečius ar rankšluosčius.
Ar chloruotas baseino vanduo sunaikina utėles?
Moksliniai duomenys rodo, kad utėlės gali išgyventi chloruotame baseino vandenyje. Tyrimuose, kuriuose utėlės buvo laikomos chloruotame vandenyje apie 20 minučių, jos galėjo tapti laikinai nejudrios, tačiau ištrauktos iš vandens greitai atgaudavo aktyvumą.
Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad įprastos koncentracijos chloras, naudojamas baseinuose, nėra patikimas būdas galvinėms utėlėms sunaikinti. Be to, utėlės tvirtai įsikimba į plauką, todėl panėrus galvą jos paprastai nenusiplauna ir nelengvai pasišalina į vandenį.
Kodėl nereikėtų tepti galvos stipresniu chloru?
Kartais kyla pagunda „sustiprinti“ poveikį ir bandyti naudoti koncentruotesnius chloro tirpalus ant galvos odos. To daryti nereikėtų. Net jei teoriškai bandytumėte padidinti chloro koncentraciją, tai nėra saugus ar rekomenduojamas kelias, o odai, akims ir kvėpavimo takams galima padaryti žalos.
Ar baseine utėlės plinta nuo žmogaus žmogui?
Maudymasis kartu baseine paprastai nelaikomas reikšmingu galvinių utėlių plitimo keliu. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad utėlės, būdamos prisitvirtinusios prie plaukų, retai patenka į vandenį ir dar rečiau persikelia kitam žmogui vien tik per baseino vandenį.
Vis dėlto su plaukų priežiūra ar džiovinimu susiję daiktai gali didinti riziką. Plitimas labiau tikėtinas tuomet, kai bendrinami rankšluosčiai, kepuraitės, kepurės, šukos ar šepečiai – ypač jei jie naudojami paeiliui.
Veiksmingas galvinių utėlių gydymas
Įprastas gydymas dažniausiai apima priemonių tepimą ant galvos odos ir plaukų bei kruopštų utėlių ir glindų (kiaušinėlių) šalinimą. Kokį metodą pasirinkti, priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, užkrato intensyvumo ir ankstesnių bandymų.
Dažniausiai naudojamos priemonės
- Be recepto įsigyjami preparatai su piretrinais.
- Be recepto įsigyjami preparatai su permetrinu.
- Receptiniai preparatai, kurių sudėtyje gali būti benzilo alkoholio, ivermektino, malationo, spinosado ar kitų veikliųjų medžiagų (parenkama individualiai).
Papildomi veiksmai, kurie dažnai būtini
- Plaukų šukavimas tankiomis „utėlių šukomis“, siekiant pašalinti utėles ir glindas.
- Drabužių, patalynės ir asmeninių daiktų, kurie turėjo kontaktą su galva, sutvarkymas pagal pasirinktą strategiją (pvz., išskalbimas ar laikinai nenaudojamų daiktų atskyrimas).
Kokių „namų priemonių“ geriau nenaudoti
Moksliniai duomenys patikimai nepatvirtina kai kurių populiarių buities metodų veiksmingumo, o dalis jų gali būti nesaugūs. Nerekomenduojama utėlių gydymui naudoti chloro, taip pat įvairių riebalų ar tepalų (pavyzdžiui, majonezo, alyvuogių aliejaus, sviesto, vazelino) ar, juo labiau, cheminių degių skysčių.
Ar chloras gali trukdyti gydymui?
Nors chloras utėlių nesunaikina, jis gali turėti įtakos kai kurių gydomųjų priemonių veikimui. Todėl, pritaikius dalį preparatų, gali būti rekomenduojama kurį laiką neplauti galvos ir nesimaudyti baseine. Konkretus laikotarpis priklauso nuo naudojamos priemonės – svarbu vadovautis pakuotės instrukcija, o kilus neaiškumams pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką
- Vengti artimo galvų kontakto, ypač protrūkių metu vaikų kolektyvuose.
- Nesidalyti šukomis, šepečiais, kepurėmis, plaukų gumytėmis, rankšluosčiais.
- Jei šeimoje nustatytos utėlės, patikrinti kitus artimai kontaktuojančius asmenis.
Apibendrinant, chloruotas baseino vanduo galvinių utėlių nepanaikina, o vien maudynės baseine paprastai nėra pagrindinis jų plitimo kelias. Svarbiausia – pasirinkti patikimas, medicinoje taikomas gydymo priemones, jas naudoti pagal instrukcijas ir sutelkti dėmesį į kontaktų bei bendrinamų daiktų kontrolę. Jei kyla klausimų dėl tinkamiausio gydymo ar utėlės kartojasi, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
