Nenormalus niežėjimas gali pasireikšti sergant tam tikromis onkologinėmis ligomis, tačiau neretai ši būklė pasireiškia ir sergant kitomis ligomis ar esant alerginėms reakcijoms.
Kas yra niežulys ir kodėl jis atsiranda?
Niežulys – tai nemalonus, dirginantis pojūtis, dėl kurio nesąmoningai norisi kasytis. Šis simptomas, dar vadinamas pruritu, gali lydėti įvairius sveikatos sutrikimus – nuo paprastų alergijų iki kai kurių vėžio formų ar navikų gydymo.
Santykis tarp vėžio ir niežėjimo
Nors niežulys dažniausiai sukeliamas įprastesnių priežasčių, kai kurių rūšių vėžys taip pat gali sukelti šį simptomą. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kuriems pasireiškė nuolatinis bendras niežėjimas, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis negu tie, kuriems niežėjimas nekėlė problemų. Dažniausiai siejami vėžiai yra:
- kraujodaros sistemos navikai, pavyzdžiui, leukemija ir limfoma
- tulžies latakų vėžys
- kepenų augliai
- odos vėžys
- tulžies pūslės navikai
Odos vėžį žmonės dažnai pastebi dėl naujai atsiradusios ar pakitusios dėmelės, kuri gali būti ir niežtinti. Limfomos (ypač odos ar T-ląstelių limfoma, Hodžkino liga) dažnai pasireiškia kaip stiprus, nuolatinis niežėjimas, sukeltas medžiagų, kurias išskiria imuninės sistemos ląstelės kovodamos su naviku. Su kitomis limfomos rūšimis šis simptomas pasitaiko rečiau.
Policitemija vera – lėtai progresuojantis kraujo vėžys – dažnam ligoniui sukelia niežulį, kuris sustiprėja po vonios ar karšto dušo.
Sergantieji kasos vėžiu kartais taip pat skundžiasi niežėjimu, kuris neretai atsiranda dėl naviko užspausto tulžies latako. Tulžies cheminės medžiagos patenka į odą ir sukelia niežulį.
Kokios vėžio gydymo priemonės gali sukelti niežėjimą?
Niežėjimas gali būti vienas iš šalutinių tam tikrų vaistų ar terapijos poveikių. Terapijos, kurios siejamos su šiuo simptomu, apima:
- chemoterapiją
- spindulinę terapiją
- imunoterapinius vaistus, pavyzdžiui, inteferonus, interleukiną-2
- biologinius vaistus, tokius kaip bortezomibas, brentuksimabas
- imunoglobulinus, tarp jų rituksimabas
Niežulį gali sukelti ir hormoninė terapija, dažnai naudojama sergant krūties vėžiu. Tam tikri hormoninius receptorius veikiantys vaistai, tokie kaip tamoksifenas, aromatazės inhibitoriai ar raloksifenas, kartais sukelia niežėjimo priepuolius.
Niežulio priežastys, nesusijusios su vėžiu
Labai dažnai pruritas – ne vėžio požymis, o kur kas paprastesnių būklių pasekmė. Priežastys gali būti šios:
- alerginės reakcijos
- atopinis dermatitas (egzema)
- sausa oda
- vabzdžių įkandimai
Taip pat ilgalaikį ar stiprėjantį niežėjimą gali sukelti:
- cukrinis diabetas
- geležies stokos anemija
- lėtinės kepenų ar inkstų ligos
- aktyviai veikianti skydliaukė
- odos infekcijos ar nervų ligos (pvz., juostinė pūslelinė)
- tam tikros imuninės sistemos ligos
Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?
Nors dažniausiai niežulys nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Kreipkitės į specialistą, jeigu:
- niežėjimas nepraeina ilgiau kaip dvi paras
- šlapimas tapo tamsus, panašus į arbatą
- oda pagelsta
- iki kraujo ar žaizdų kasatės odą
- atsirado bėrimas, kuris prastėja naudojant kremus ar tepalus
- oda tapo ryškiai raudona, pūslėta ar apsitraukė šašais
- iš odos bėga pūliai ar kitos išskyros, sklinda nemalonus kvapas
- dėl niežulio negalite išsimiegoti
- pajuntate dusulį, išbėrimą dilgėlinės pavidalu ar ištinsta veidas, gerklė
Ką svarbu atsiminti?
Niežulys turi daug galimų priežasčių. Kartais jis susijęs su vėžiu ar jo gydymu, tačiau dažniausiai kaltos gerokai paprastesnės ir lengvai gydomos būklės. Jei sergate onkologine liga ir staiga pradėjote jausti neįprastą niežulį, būtinai pasitarkite su savo gydytoju – tik taip bus įmanoma išsiaiškinti tikrąją priežastį ir pasirinkti tinkamiausią pagalbą.
Jei neturite vėžio diagnozės, tačiau niežėjimas ilgai nepraeina arba tampa nevaldomas, gydytojas padės rasti priežastį ir patars, kaip palengvinti šį nemalonų simptomą.
