Kaulų retėjimą (osteoporozę) galima įvertinti įvairiais vaizdiniais tyrimais, tačiau įprasta rentgeno nuotrauka ne visada leidžia patikimai pastebėti ankstyvus pokyčius. Nors gydytojui kartais gali kilti įtarimas dėl sumažėjusio kaulų tankio apžiūrint stuburo ar klubo rentgenogramas, toks tyrimas paprastai nėra pakankamai tikslus ankstyvai osteoporozei prognozuoti, nustatyti ar patvirtinti.
Pagal dabartines medicinos žinias, kad įprastinis rentgenas aiškiau parodytų osteoporozę, kaulo mineralinio tankio sumažėjimas dažnai turi būti gana didelis – maždaug trečdalis ar daugiau. Dėl to vien rentgeno nuotraukomis remtis ankstyvoje stadijoje dažniausiai nepakanka.
Vis dėlto tradicinė rentgenografija yra labai naudinga kitose situacijose: ja dažnai nustatomi kaulų lūžiai, dantų ėduonis, plaučių uždegimas, virškinamojo trakto nepraeinamumas, kai kurie navikai, svetimkūniai ir kiti panašūs pakitimai.
Dvigubos energijos rentgeno tyrimas: tiksliausias būdas įvertinti kaulų tankį
Jei gydytojas ar radiologas, įvertinęs rentgeno ar kitą vaizdinį tyrimą, įtaria kaulų mineralinio tankio sumažėjimą, dažniausiai siūloma atlikti dvigubos energijos rentgeno absorbciometriją, dar vadinamą DXA arba DEXA tyrimu. Medicinos praktikoje šis tyrimas laikomas pagrindiniu (standartiniu) metodu osteoporozei patikrinti.
DXA – greitas ir neinvazinis tyrimas, kuriame naudojamos mažos dozės rentgeno spindulių. Dažniausiai matuojamas kaulų mineralinis tankis klubo ir stuburo srityse, nes šiose vietose rodikliai geriausiai padeda įvertinti lūžių riziką.
Terminas „absorbciometrija“ reiškia, kad vertinama, kiek spinduliuotės sugeria audiniai – pagal tai apskaičiuojamas kaulo tankis. Moksliniai duomenys rodo, kad DXA leidžia ne tik diagnozuoti osteoporozę, bet ir stebėti pokyčius pradėjus gydymą. Be to, tyrimas gali padėti nustatyti osteopeniją – tai būklė, kai kaulų masė mažėja, tačiau kriterijų osteoporozės diagnozei dar nepakanka.
Kaip atliekamas DXA tyrimas
Tyrimo metu žmogus guli ant specialaus stalo, o skenuojantis įrenginys lėtai juda virš tiriamos kūno srities. Kartais paprašoma patogiai padėti kojas ant atramos po keliais ir tyrimo metu nejudėti, kad matavimas būtų kuo tikslesnis.
Paprastai visas procesas trunka apie kelias minutes (dažnai – maždaug 7), o specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia.
Nors dažniausiai tiriami klubas ir stuburas, kai kuriose įstaigose gali būti atliekami ir periferiniai matavimai (pavyzdžiui, riešo ar kulno). Vis dėlto klinikinė patirtis leidžia manyti, kad klubo ir stuburo tyrimai paprastai tiksliau padeda prognozuoti lūžių riziką.
Kada rekomenduojama tikrintis kaulų tankį
Gydytojas gali rekomenduoti DXA tyrimą, jei vaizdiniai tyrimai leidžia įtarti kaulų tankio pokyčius arba jei žmogus turi osteoporozės rizikos veiksnių. Klinikinėje praktikoje dažniausiai siūloma įvertinti kaulų mineralinį tankį šioms grupėms:
- moterims nuo 65 metų;
- vyrams nuo 70 metų;
- moterims ir vyrams, patyrusiems kaulo lūžį po 50 metų;
- vyresniems nei 50 metų asmenims, jei būdingi rizikos veiksniai, pavyzdžiui: osteoporozė ar lūžiai šeimoje, vitaminų (ypač vitamino D) stoka, dažnas tabako ar alkoholio vartojimas, taip pat tam tikrų vaistų vartojimas, galintis neigiamai veikti kaulų tankį.
Kaip interpretuojami DXA rezultatai
DXA rezultatai vertinami lyginant jūsų kaulų tankį su etaloninėmis reikšmėmis. Dažnai naudojami vadinamieji T balai (T-score) – jie parodo, kiek jūsų rodiklis skiriasi nuo vidutinės jauno suaugusio žmogaus kaulų masės.
Dažniausiai taikoma tokia interpretacija (pvz., vertinant klubą):
- T balas -1 ir didesnis: kaulų tankis laikomas normaliu;
- T balas nuo -1 iki -2,5: osteopenija;
- T balas -2,5 ir mažesnis: osteoporozė;
- T balas -2,5 ir mažesnis kartu su nedideliu (mažai traumuojančiu) lūžiu: sunkesnė osteoporozės forma.
Jei rodikliai yra mažesni nei tikėtasi pagal amžių ir kitus duomenis, gydytojas gali nustatyti osteopeniją arba osteoporozę ir aptarti tolimesnius veiksmus.
Kiti tyrimai, galintys padėti įvertinti osteoporozę
Nors DXA dažniausiai laikomas tiksliausiu ir labiausiai įprastu metodu kaulų mineralinio tankio sumažėjimui patikrinti, kai kuriais atvejais gali būti pasitelkiami ir kiti specializuoti tyrimai, padedantys įvertinti osteoporozę arba lūžių riziką:
- kiekybinė kompiuterinė tomografija (QCT);
- biomechaninė kompiuterinė tomografija (BCT);
- radiofrekvencinė echografinė multispektrometrija (REMS);
- impulsinio aido ultragarsas (P-EU).
Vis dėlto dažniausiai pirmenybė teikiama DXA, nes šis tyrimas plačiai taikomas, yra greitas ir suteikia patikimus duomenis apie kaulų mineralinį tankį klubo bei stuburo srityse.
Kada verta pasitarti su gydytoju
Jei šeimoje buvo diagnozuota osteoporozė, jeigu yra buvę keli lūžiai (ypač po 50 metų), nustatytas vitamino D trūkumas arba menopauzė prasidėjo anksti, verta su sveikatos priežiūros specialistu aptarti osteoporozės patikros poreikį. Individuali rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl tinkamiausią tyrimo laiką ir apimtį geriausia parinkti kartu su gydytoju.
