Nors tai pasitaiko retai, tam tikrais atvejais sergant kepenų ciroze galima gauti normalius kepenų funkcijos tyrimų (KFT) rezultatus.
Kas yra kepenų cirozė?
Kepenų cirozė – tai liga, kurios metu kepenyse vystosi randėjimas ir nuolatinė žala. Dėl šių pokyčių kepenys pradeda prastai vykdyti savo funkcijas: apdoroti maistą ir šalinti iš organizmo toksinus.
Ar įmanoma turėti normalius kepenų tyrimus sergant ciroze?
Nors kraujo tyrimai gali parodyti, kaip veikia kepenys ir padėti pastebėti pažeidimus, visgi kartais rezultatai lieka normalūs net ir esant cirozei. Taip dažniau nutinka ankstyvoje cirozės stadijoje, kai organizmas vis dar kompensuoja sumažėjusią kepenų veiklą. Toks laikotarpis vadinamas kompensuota ciroze. Žmogus gali turėti stipriai pakitusių kepenų, tačiau nejausti jokių aiškių simptomų arba jie būna labai lengvi – pavyzdžiui, gali atsirasti nežymus nuovargis ar pykinimas.
Kompensuota cirozė neretai tęsiasi keletą metų be didesnių negalavimų ir akivaizdžių požymių, o apie kepenų randėjimą žmogus sužino tik ištyrus kitais būdais.
Kokie tyrimai padeda nustatyti cirozę?
Nors įprasti kraujo tyrimai gali ne visada aptikti kepenų pažeidimą, yra daugybė kitų būdų nustatyti cirozę ar jos riziką.
- Anamnezė. Gydytojas apklausia apie ligas, autoimuninius sutrikimus, buvusius hepatito virusus ar dažną alkoholio vartojimą. Tai leidžia įvertinti cirozės tikimybę net nesant aiškių simptomų.
- Apžiūra. Fizinio tyrimo metu galima pastebėti požymius, būdingus kepenų pažeidimams: padidėjusią ar jautrią pilvo sritį, gelsvas akis, pasikeitusią odos spalvą.
- Bendras kraujo tyrimas. Jis padeda įvertinti bendrą kepenų būklę ir gali atskleisti funkcinius sutrikimus.
- Ultragarsinis tyrimas. Šio tyrimo metu dažnai randama ankstyvų kepenų pažeidimo ženklų, net jei simptomų nėra.
- Kepenų biopsija. Tai procedūra, kai paimamas nedidelis kepenų audinio gabalėlis ir tiriamas laboratorijoje. Šis būdas skiriamas tik tada, kai yra įtariama cirozė, bet kiti tyrimai nepatvirtina diagnozės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net jei nejaučiate jokių negalavimų, tačiau žinote, kad priklausote rizikos grupei (pavyzdžiui, turėjote kepenų ligų ar dažnai vartojate alkoholį), vertėtų pasitarti su medikais. Jie gali atlikti reikalingus tyrimus, padedančius įvertinti kepenų sveikatą ir, jei reikia, laiku pradėti gydymą.













