Raudonėlis – tai prieskoninis augalas, dažnai naudojamas kulinarijoje, ypač Viduržemio jūros regiono ir itališkuose patiekaluose. Iš jo taip pat galima pasigaminti arbatą. Raudonėlis priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir mėtos, todėl kai kuriems žmonėms jo aromatas gali priminti mėtines žoles.
Turinys
Šis augalas įvairiuose šaltiniuose gali būti vadinamas ir kitais pavadinimais, pavyzdžiui, europiniu ar graikišku raudonėliu, „ispanišku čiobreliu“, laukiniu ar žieminiu mairūnu. Pavadinimai skiriasi priklausomai nuo regiono ir tradicijų, tačiau dažniausiai kalbama apie artimus, panašiai naudojamus augalus.
Kodėl žmonės renkasi raudonėlių arbatą
Raudonėlių arbata turi ryškų, šiek tiek pipirišką ir kartoką skonį, todėl ją geria ne vien dėl malonumo. Medicinos praktikoje ir liaudies medicinoje raudonėlių arbata tradiciškai buvo vartojama savijautai palengvinti, kai vargina:
- gerklės perštėjimas ar skausmas,
- kosulys,
- pykinimas,
- virškinimo diskomfortas,
- dirgliosios žarnos sindromui būdingi simptomai.
Taip pat kartais raudonėlis minimas dėl galimo švelnaus šlapimą varančio poveikio, todėl kai kurie žmonės jį naudoja, kai jaučiamas pilvo pūtimas ar susikaupę skysčiai audiniuose.
Ką apie naudą sako dabartinės medicinos žinios
Nors raudonėlių arbata turi ilgą vartojimo istoriją, mokslinių tyrimų su žmonėmis, kurie vertintų būtent raudonėlių arbatą, yra nedaug. Dalis turimų duomenų gauta laboratoriniais tyrimais (ne su žmonėmis) ir dažniau vertinami raudonėlių ekstraktai ar eteriniai aliejai, o ne arbata.
Vis dėlto laboratoriniai duomenys leidžia manyti, kad raudonėlyje yra biologiškai aktyvių junginių – ypač flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Šios medžiagos siejamos su keliomis potencialiai naudingomis savybėmis.
Antioksidacinis poveikis
Pagal dabartines medicinos žinias, antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias daleles, kurios organizme gali skatinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas siejamas su ląstelių pažeidimais ir didesne kai kurių ligų rizika. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad raudonėlyje esančios medžiagos gali veikti kaip antioksidantai, tačiau tikslus poveikis geriant arbatą dar nėra aiškiai įvertintas.
Galimas poveikis uždegiminiams procesams
Moksliniai duomenys rodo, kad raudonėlyje esantys junginiai gali prisidėti prie uždegiminių reakcijų slopinimo. Teoriškai tai galėtų būti aktualu esant kai kuriems uždegiminiams nusiskundimams, pavyzdžiui, raumenų ar sąnarių maudimui, odos sudirgimui ar sausam kosuliui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad šie teiginiai labiau remiasi laboratoriniais mechanizmų tyrimais, o ne įrodymais, kad raudonėlių arbata patikimai gydo konkrečias būkles.
Antimikrobinės savybės
Raudonėlių eteriniuose aliejuose aptinkama medžiagų, kurios laboratorinėmis sąlygomis gali slopinti kai kurių bakterijų ir virusų augimą. Dėl to kartais svarstoma, kad raudonėlis gali turėti vaidmenį infekcijų profilaktikoje ar pagalbiniame gydyme. Klinikinėje praktikoje tokias išvadas reikia vertinti atsargiai, nes eterinių aliejų ar ekstraktų poveikis nebūtinai sutampa su poveikiu geriant arbatą.
Taip pat yra duomenų, kad vietiškai naudojami preparatai su raudonėlių ekstraktu tam tikrose situacijose gali sumažinti bakterinį užterštumą. Tačiau tai nėra tas pats, kas raudonėlių arbatos vartojimas, todėl šių rezultatų tiesiogiai perkelti į arbatos poveikį nereikėtų.
Kaip pasigaminti raudonėlių arbatą
Patogiausias būdas – naudoti paruoštus arbatos pakelius ir ruošti pagal gamintojo nurodymus. Jei norite pasigaminti namuose, dažniausiai tinka ir tas pats džiovintas raudonėlis, kuris naudojamas maistui gardinti.
Paprastas paruošimo būdas:
- Užvirinkite maždaug 1 puodelį vandens.
- Į puodelį arba arbatinuką įdėkite apie 2 arbatinius šaukštelius džiovinto raudonėlio (patogu naudoti sietelį ar filtrą).
- Užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 2–4 minutes.
- Nukoškite ir gerkite mažais gurkšniais.
Saugumas ir atsargumo priemonės
Raudonėlis yra įprastas maisto prieskonis, todėl daugumai žmonių jis laikomas saugiu vartojant įprastais kiekiais. Geriant labai didelius raudonėlių arbatos kiekius, kai kuriems žmonėms gali sudirgti skrandis ar atsirasti virškinimo diskomfortas.
Retais atvejais galimos alerginės reakcijos. Kadangi raudonėlis priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir mėtos, žmonėms, kurie yra alergiški mėtoms ar panašiems augalams, vertėtų būti atsargesniems.
Esmė
Raudonėlis yra aromatingas prieskonis, kurio sudėtyje yra antioksidacinių junginių, o laboratoriniai duomenys rodo ir antimikrobinių savybių. Tačiau nėra pakankamai kokybiškų tyrimų su žmonėmis, kurie patvirtintų būtent raudonėlių arbatos veiksmingumą konkrečioms sveikatos būklėms. Vis dėlto saikingai vartojama raudonėlių arbata daugeliui žmonių yra gana saugi, todėl, jei jums patinka jos skonis ar norite išbandyti kaip kasdienės mitybos dalį, tai gali būti tinkamas pasirinkimas.