Žarnyno turinio spalva dažnai pasikeičia dėl suvalgyto maisto ar virškinimo sistemoje esančių tulžies pigmentų. Tulžį išskiria kepenys, ji yra gelsvai žalsvos spalvos ir padeda virškinti riebalus. Keliaudama per virškinamąjį traktą, tulžis keičia savo atspalvį ir išmatoms suteikia rudą spalvą.
Geltonos išmatos ir jų sąsaja su streso valdymu
Žarnyno dirglumo sindromo (ŽDS) kamuojami žmonės dažnai pastebi įvairius pakitimus – keičiasi ne tik išmatų konsistencija ar forma, bet kartais ir spalva. Nors tai iš pradžių gali kelti nerimą, daugeliu atvejų toks pokytis nėra pavojingas.
Papildomas stresas ar nerimas dėl pasikeitusios išmatų spalvos gali dar labiau išprovokuoti ar sustiprinti ŽDS simptomatiką. Todėl svarbu stebėti savo būklę, tačiau nepamiršti ir emocinės sveikatos.
Kada spalvos pokyčiai turėtų kelti nerimą?
Dideli ar ilgai trunkantys išmatų spalvos, konsistencijos ar kiekio pokyčiai yra rimtesnis signalas. Pavyzdžiui, juodos išmatos gali būti viršutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo požymis, o ryškiai raudona spalva kartais rodo kraujavimą žemiau esančiose žarnyno srityse, pavyzdžiui, storojoje žarnoje ar dėl hemorojaus.
Pastebėjus juodas ar ryškiai raudonas išmatas, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Geltonos išmatos dažniausiai nėra pavojingos, bet jei pastebite geltoną atspalvį kelias dienas iš eilės ar jei kartu atsiranda papildomų simptomų, vertėtų pasikonsultuoti su mediku. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu pasireiškia:
- karščiavimas
- alpulys
- sunkumas šlapintis
- kvėpavimo sutrikimai
- pasikeitęs sąmoningumas ar painiava
- skausmas po dešiniu šonkaulių lanku
- pykinimas ir vėmimas
Kas lemia geltonas išmatas?
Geltonos išmatos gali atsirasti ne tik dėl ŽDS, bet ir dėl įvairių priežasčių:
- Mityba. Pavyzdžiui, valgant daug geltonos ar oranžinės spalvos maisto (saldžios bulvės, morkos) ar daug riebalų, išmatos gali įgauti geltoną atspalvį.
- Kasa. Tokios ligos kaip pankreatitas, kasos vėžys arba jos latako užsikimšimas trukdo virškinti riebalus. Tai lemia geltonas, riebią tekstūrą turinčias išmatas.
- Tulžies pūslės sutrikimai. Akmenligė ar kiti uždegiminiai procesai (pvz., cholecistitas, cholangitas) riboja tulžies patekimą į žarnyną, todėl išmatos tampa geltonos.
- Kepenys. Hepatitas ar kepenų suriebėjimas mažina tulžies druskų kiekį, dėl to prastėja virškinimas ir gali atsirasti geltonos išmatos.
- Celiakija. Sergantiems celiakija imuninė sistema pažeidžia plonąją žarną, jei suvalgomos gliuteno turinčios produktai. Tai apsunkina maisto medžiagų pasisavinimą ir gali lemti geltonas išmatas.
- Parazitinės infekcijos. Pvz., giardiazė – žarnyno infekcija, kurios metu išmatos gali tapti geltonos ir vandeningos.
Apibendrinimas
Dažniausiai geltonos išmatos yra susijusios su mityba ir trumpalaikiais virškinimo pakitimais ir nėra pavojingos sveikatai. Tačiau jeigu šis pakitimas išlieka ilgiau ar jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai, būtina išsiaiškinti priežastį pas gydytoją. Gydymas priklausys nuo pagrindinės priežasties, todėl stebėkite pokyčius ir laiku kreipkitės į specialistus, ypač jeigu aptinkate kraujo ar išmatos tampa labai tamsios.
