Smegenų sukrėtimas – tai lengva galvos ar smegenų trauma, dažniausiai atsirandanti po smūgio į galvą. Ši būklė dažnai pasitaiko sportuojant, ypač kontaktiniuose sportuose, taip pat gali įvykti nukritus ar patekus į autoįvykį. Smegenų sukrėtimą sukelia staigus galvos judesys, kuris paveikia smegenų veiklą.
Kokie požymiai rodo smegenų sukrėtimą?
Smegenų sukrėtimo požymiai gali pasireikšti iš karto po traumos arba išryškėti tik po kelių valandų ar dienų. Dažniausi simptomai yra galvos skausmas, trumpalaikis sąmonės netekimas, minčių „migla“ ar dezorientacija. Kai kurie žmonės jaučia jautrumą garsui ar šviesai, svaigsta galva, pastebi pusiausvyros sutrikimų. Neretai pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas ar vėmimas, regos sutrikimai – dvejinimasis ar neryškus matymas.
Kognityviniai ir emociniai simptomai
Po smūgio į galvą, įprasti ir kognityviniai sunkumai: prastėja dėmesio koncentracija, silpnėja atmintis, sunkiau aiškiai mąstyti, atsiranda painiava. Taip pat gali išryškėti emociniai pokyčiai – nerimas, dirglumas ar liūdesys.
Miego pokyčiai
Neretai pastebimi ir miego sutrikimai: žmogui gali būti sunku užmigti, pakinta miego ritmas – miega ilgiau nei įprastai arba per trumpai.
Ar smegenų sukrėtimas gali sukelti viduriavimą?
Ryšys tarp smegenų sukrėtimo ir viduriavimo yra labai menkai ištirtas. Dauguma tyrimų nenustatė, kad šios dvi būklės būtų tiesiogiai susijusios.
Mokslininkai 2018 metais pasiūlė hipotezę, kad smegenų sukrėtimas gali paveikti autonominę nervų sistemą – tą mūsų kūno dalį, kuri reguliuoja tokius procesus kaip širdies ritmas, kūno temperatūra, kvėpavimas ir virškinimas. Jei ši sistema nukenčia, gali sutrikti ir žarnyno veikla – tuomet, teoriškai, galimas viduriavimas. Tačiau reikšmingų įrodymų apie šį ryšį iki šiol nėra.
Keli paskutiniais metais atlikti tyrimai pastebėjo, kad žmonės, patyrę sunkią galvos traumą ar smegenų sukrėtimą ir gydomi ligoninėje, dažniau susiduria su viduriavimu. Tačiau dažniausiai tai siejama ne su pačia trauma, o su gydymu – antibiotikų vartojimu ar dirbtiniu maitinimu pro zondą.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Patyrus galvos traumą, ypač jei sukrėtimas įvyko po rimto smūgio ar autoįvykio, visada svarbu kuo greičiau pasitikrinti gydytojo kabinete. Nors nemaža dalis smegenų sukrėtimų išnyksta be papildomo gydymo, tik specialistas gali įvertinti sužalojimo sunkumą ir nuspręsti, ar reikalinga tolesnė priežiūra.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į pavojingus simptomus: jei po traumos žmogui ima svyruoti kalba, jis sunkiai prabundamas ar visai neatsibunda, prasideda traukuliai, dažnai vemiama ar yra buvę kelių smegenų sukrėtimų anksčiau – būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos.
- Kalbos sutrikimai (neryški ar neįprasta kalba)
- Traukuliai
- Praranda sąmonę ar sunku pažadinti
- Dažnas vėmimas
- Ankstesni kartotiniai smegenų sukrėtimai
