Nors inkstų vėžys diagnozuojamas rečiau nei kiti navikai, tačiau vis tiek svarbu žinoti, kas gali padidinti jo riziką. Svarbiausi veiksniai – rūkymas, antsvoris ar kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, asbestu ar benzenu. Šeimos istorija taip pat gali turėti įtakos, nes kai kuriems žmonėms inkstų vėžys pasitaiko dažniau nei kitiems.
Kaip atpažinti riziką
Daugumai žmonių inkstų vėžio rizika per gyvenimą yra labai maža – mažesnė nei 2 procentai. Gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, nerūkymas ir sveikas kūno svoris, gali padėti sumažinti riziką ateityje. Jeigu priklausote grupei, kuriai rizika didesnė, pasitarkite su gydytoju ir atkreipkite dėmesį į galimus pokyčius sveikatoje.
Kodėl inkstų vėžys dažnai nepastebimas anksti
Skirtingai nei kai kurios kitos vėžio rūšys, inkstų navikai dažniausiai auga giliai organizme ir ilgą laiką nesukelia jokių matomų ar jaučiamų požymių. Pavyzdžiui, odos vėžys dažnai pasireiškia keistais dariniais ant odos, o krūties vėžys neretai randamas moteriai užčiuopus gumbą ar atlikus krūtų mamogramą. Inkstų vėžio atveju šie būdai nėra veiksmingi, nes inkstai nėra lengvai apčiuopiami ar matomi iš išorės.
Patikros galimybės
Kol kas nėra paprastos patikros programos, kuri padėtų nustatyti inkstų vėžį būtent tiems, kuriems rizika nedidelė. Standartinių tyrimų, kaip mammografija ar kolonoskopija, inkstų vėžiui nėra. Dėl šios priežasties liga dažnai aptinkama tik vėlesnėse stadijose.
Vidaus organų tyrimai – jau pažengusiais atvejais
Norint įvertinti inkstų būklę ir aptikti galimus navikus, naudojamos tokios vaizdinės diagnostikos priemonės kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tačiau šie tyrimai yra brangūs ir ne visada leidžia tiksliai pasakyti, ar darinys piktybinis, ar gerybinis. Paprastai jie skiriami tik tiems, kurie priklauso labai didelei rizikos grupei, pavyzdžiui, turintiems paveldimų sindromų.
Dažniausi simptomai
Inkstų vėžys neretai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Pagrindinis ligos požymis – kraujas šlapime (hematurija). Neretai jis nematomas plika akimi, tačiau aptinkamas šlapimo tyrimu metu. Vis dėlto kraujas šlapime gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip šlapimo takų infekcija ar inkstų akmenys.
Kiti galimi požymiai
- skausmas juosmens ar šono srityje
- pilvo, juosmens ar šono guzas
- pakilusi kūno temperatūra
- vaikstantis prakaitavimas naktį
- nuovargis
- bendros savijautos pablogėjimas
- krintantis svoris be aiškios priežasties
- paburkę kulkšnys
Šiuos simptomus gali nulemti ir kitos ligos, pavyzdžiui, gripas ar nugaros trauma. Tačiau jei jie užsitęsia, svarbu kreiptis į gydytoją.
Ką gali pastebėti gydytojas
Patikros metu specialistas įvertina ir tokius požymius, kurių pats žmogus dažnai negali pajusti. Gydytojas gali apžiūrėti pilvą, ieškodamas darinukų, įvertinti kraujo spaudimą ar ištirti ar nėra mažakraujystės. Detalesni tyrimai padeda nustatyti, ar simptomus sukelia būtent inkstų vėžys.
Pagrindiniai tyrimai
- Šlapimo tyrimai aptinka net minimalų kraujo kiekį šlapime.
- Kraujo tyrimu nustatomi cheminiai junginiai, kuriuos sveiki inkstai išskiria, bet sergant – gali kauptis.
- KT, MRT ir ultragarso pagalba išgaunami inkstų vaizdai, padedantys aptikti galimus auglius.
- Inksto biopsija reiškia, kad paimama nedidelė audinio dalis ir ji tiriama mikroskopu.
Nuo diagnozės – prie gydymo
Nustačius inkstų vėžį, gydytojas įvertina, kiek liga išplitusi, nes tai labai svarbu renkantis tinkamiausią gydymo variantą. Kitaip tariant, nustatoma vėžio stadija ir pasirenkami tolesni veiksmai, į kuriuos įtraukiamas ir onkologas specialistas.
Inkstų vėžiui gydyti taikoma įvairių metodų: nuo operacijos, radioterapijos iki chemoterapijos. Šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir pagerinti pacientų prognozę bei gyvenimo kokybę.
