Arbūzinis skrandis: kas tai, simptomai, priežastys, prognozė

Arbūzinis skrandis – tai retai pasitaikanti būklė, kai išilginės kraujagyslės skrandyje pradeda kraujuoti ir uždegti, o skrandyje susidarančios raudonos juostos primena arbūzo žievės raštą. Tokį vaizdą galima pamatyti atliekant endoskopiją – procedūrą, kurios metu gydytojas apžiūri vidines kūno sieneles mažytės kameros pagalba.

Kas yra arbūzinis skrandis?

Ši būklė mediciniškai vadinama skrandžio antrumo kraujagyslių ektazija, arba GAVE. Arbūzinis skrandis išsivysto tada, kai silpnėja ir plyšta kraujagyslės skrandžio gleivinėje, sukeldamos vidinį kraujavimą ir būdingus dryžius, dėl kurių skrandžio gleivinė tampa panaši į arbūzo žievę.

Kaip dažnai pasitaiko arbūzinis skrandis?

Ši būklė laikoma itin reta. Dažniausiai, kai diagnozuojamas kraujavimas iš skrandžio, to priežastis būna visai kitokia – pavyzdžiui, skrandžio opos ar išsiplėtusios venos. Nors arbūzinis skrandis gali pasireikšti bet kam, didžiausia tikimybė susirgti yra vyresnėms nei 70 metų moterims.

Arbūzinio skrandžio simptomai

Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau kai kurie žmonės jų visai nejaučia. Dažniausi galimi požymiai yra:

Susiję įrašai

Pilvo skausmas.
Kraujas išmatose.
Nuovargis ar bendras silpnumas.
Kraujavimas iš vidaus.
Geležies stokos anemija.
Pykinimas.
Kraujingas vėmimas.

Kas sukelia arbūzinį skrandį?

Kol kas dar nėra tiksliai išaiškinta, kodėl vieniems žmonėms vystosi ši būklė, o kitiems – ne. Mokslininkai įtaria, kad tam gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, tarp jų:

Padidėjęs gastrino hormono kiekis (hipergastrinemija), kuris skatina skrandžio rūgšties gamybą.
Achlorhidrija, kai organizmas nebegamina pakankamai druskos rūgšties skrandžio sulčių sudėtyje.
Sumažėjęs pepsinogeno kiekis (svarbaus virškinimo fermento).
Kepenų nepakankamumas, galintis išplėsti skrandžio kraujagysles.

Rizikos veiksniai

Arbūzinio skrandžio rizika didesnė esant tam tikroms susijusioms ligoms, pavyzdžiui:

Autoimuninės ligos.
Atrofinis gastritas.
Cukrinis diabetas.
Širdies ligos.
Inkstų nepakankamumas.
Kepenų cirozė.
Metabolinis sindromas.

Arbūzinio skrandžio diagnostika

Pirmiausia gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus ir gydymo istoriją. Jei manoma, kad galite turėti šią būklę, paskiriama gastroenterologo konsultacija ir tolimesni tyrimai:

Viršutinė endoskopija – leidžia apžiūrėti skrandžio vidų ir pastebėti būdingus dryžius.
Biopsija – paimamas nedidelis skrandžio audinio gabalėlis mikroskopiniam tyrimui.
Kraujo tyrimai – padeda nustatyti, ar nėra anemijos.

Gydymo metodai

Arbūzinio skrandžio gydymas parenkamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir kraujavimo intensyvumą. Kai kuriais atvejais svarbu nedelsti ir taikyti skubų gydymą, ypač jei gausiai netenkama kraujo.

Geležies papildai

Ankstyvosiose ligos stadijose kartais pakanka vartoti geležies papildų, tačiau kai kuriems žmonėms šito nepakanka ir gali prireikti kraujo perpylimų.

Vaistai

Siekiant slopinti kraujavimą iš skrandyje esančių kraujagyslių, gydytojai skiria medikamentų. Dažniausiai naudojami šie vaistai:

Kortikosteroidai.
Octreotidas.
Hormonų terapija.

Nors ilgalaikis šių vaistų vartojimo saugumas dar tiriamas, trumpalaikė jų nauda jau įrodyta.

Endoskopiniai gydymo būdai

Populiariausias ligos gydymo būdas – endoskopinės procedūros. Jos leidžia uždaryti arba sunaikinti pažeistas kraujagysles ir taip stabdyti kraujavimą. Yra kelios pagrindinės metodikos:

Argono plazmos koaguliacija (APC): argono dujomis uždeginamos kraujuojančios kraujagyslės.
Endoskopinė kraujagyslių žiedavimas (EBL): ant kiekvienos kraujuojančios kraujagyslės uždedamas žiedas. Dažnai EBL ir APC derinami tarpusavyje.
Radiofrekvencinė abliacija (RFA): radiobangomis deginamos pažeistos kraujagyslės.
Krioterapija: šaldoma azoto oksido dujomis, siekiant sunaikinti kraujuojančius indus.

Paprastai šių procedūrų tenka atlikti keletą, kol pasiekiamas optimalus rezultatas.

Kraujo perpylimai

Kai kraujo netekimas ypač didelis, tenka taikyti kraujo perpylimą. Laikui bėgant, simptominis gydymas vaistais arba endoskopinės procedūros gali sumažinti poreikį periodiškai perpilti kraują, tačiau kol kraujavimas nestabdomas, perpylimai gali būti būtini.

Operacija

Kai kiti gydymo būdai nesuveikia, gali būti rekomenduojama atlikti dalinę skrandžio pašalinimo operaciją (dalinę rezekciją). Tai invazinė, bet efektyvi priemonė, po kurios dažniausiai papildomi gydymai kraujo perpylimais daugiau nebereikalingi. Nors chirurginė intervencija didesnė nei endoskopinės procedūros, tai kol kas vienintelis būdas visam laikui išspręsti šią problemą.

Profilaktika

Šiuo metu nėra žinomos aiškios priemonės, kaip užbėgti už akių arbūzinio skrandžio išsivystymui, nes jo tikslios priežastys neišaiškintos. Svarbiausia – nelaukti ir kuo anksčiau kreiptis į gydytoją pajutus neįprastus simptomus. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.

Ligos eiga ir prognozė

Ligą valdyti pavyksta priklausomai nuo to, kaip stipriai pažeidžiamos kraujagyslės ir koks yra kraujavimo mastas. Kai kuriems žmonėms po gydymo liga kartojasi, todėl gali prireikti reguliarių kraujo perpylimų. Vis dėlto dauguma pasveiksta baigę gydymo kursą. Kiekviena situacija individuali, tad prognozes reikėtų aptarti su gydytoju.

Mityba sergant arbūziniu skrandžiu

Nors nėra visuotinai pripažintų mitybos rekomendacijų šia liga sergantiems žmonėms, po endoskopinių procedūrų naudinga vengti tam tikrų maisto produktų, tokių kaip:

Aštrūs patiekalai.
Rūgštus maistas.
Kofeinas.
Alkoholis.

Kol vyksta gydymas, rinkitės lengvai virškinamą maistą – kiaušinius, tofu, sriubas, trintus kokteilius, liesą mėsą. Išsamesnių patarimų visada teiraukitės savo gydytojo.

Kreipimosi į gydytoją svarba

Kiekvieną kartą, kai pastebite naujus simptomus – tarkime, pykinimą arba nepaaiškinamą nuovargį, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju. Greita diagnozė ir gydymas gali sumažinti sudėtingų chirurginių procedūrų poreikį.

Jei pastebite pavojingų simptomų, tokių kaip kraujo vėmimas, nedelsdami vykite į ligoninę. Greitas priežasties nustatymas padeda išvengti kraujo netekimo ir kitų komplikacijų.