Artritas – tai plati sąnarių ligų grupė, kurios metu pažeidžiami sąnariai ir gali būti jaučiamas skausmas, judesių ribotumas ar patinimas. Sąnariai – vietos, kur susitinka du kaulai, tad bet kuris iš jų gali būti paveiktas. Artritas yra vienas dažniausių negalavimų, ypač vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir jaunystėje.
Artrito esmė ir svarbiausi aspektai
Kai kurios sąnarių dalys natūraliai dėvisi bėgant metams, todėl visai nenuostabu, kad dalis žmonių susiduria su artritu vėliau gyvenime. Taip pat ši liga gali išsivystyti po traumų ar dėl kitų sveikatos sutrikimų. Pažeistas gali būti bet kuris sąnarys, bet ypač dažnai artritas pasireiškia rankose, keliuose, klubuose, pėdose, čiurnose, pečiuose ar apatinėje nugaros dalyje.
- Kai kuriems žmonėms ši liga sukelia tiek daug nepatogumų, kad būtinas chirurginis pažeistų sąnarių pakeitimas.
- Jei sąnarių skausmas arba sumažėjęs jų judrumas imasi trukdyti kasdienai, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Artrito rūšys
Yra žinoma per šimtą skirtingų artrito rūšių, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Osteoartritas – vystosi natūraliai dėvintis sąnariams.
- Reumatoidinis artritas – imuninės sistemos sukeltas sąnarių uždegimas.
- Podagra – dėl šlapimo rūgšties kristalų kaupimosi atsirandantys uždegiminiai pokyčiai sąnariuose.
- Ankilozinis spondilitas – dažniau paveikia apatinę nugaros dalį.
- Psoriazinis artritas – pasireiškia sergantiems žvyneline.
- Vaikų ir paauglių artritas (juvenilinė forma) – nustatoma iki 16 metų.
Priklausomai nuo artrito tipo, liga gali lemti tiek pačių sąnarių audinių degeneraciją, tiek uždegimą. Kai kuriais atvejais pirmiausia pasireiškia uždegimas, paskui – ir audinių nykimas.
Kaip dažnai pasitaiko artritas?
Ši liga yra itin paplitusi – manoma, kad daugiau nei trečdalis suaugusiųjų bent kartą gyvenime susidūrė su artritiniais pokyčiais sąnariuose. Dažniausias tipas – osteoartritas, kuris laikui bėgant paveikia net pusę žmonių.
Artrito simptomai
Artritas dažniausiai pasireiškia sąnarių srities pokyčiais. Ligos požymiai priklauso nuo artrito tipo ir to, kuriuos sąnarius liga pažeidė. Dažniausi simptomai:
- Skaudantys sąnariai
- Sustingimas, ribotas judesys
- Sąnario patinimas, uždegimo požymiai
- Pakitusi odos spalva aplink sąnarį
- Skausmingumas ar jautrumas liečiant
- Šilumos pojūtis aplink pažeistą sąnarį
Kai kurie artrito tipai pasireiškia simptomų protrūkiais, kai pojūčiai paaštrėja ir vėl sumažėja. Kiti, priešingai, sukelia nuolatinį diskomfortą, ypač po fizinio aktyvumo ar ilgiau pailsėjus.
Pagrindinės artrito priežastys
Kiekvieno artrito tipo priežastys skiriasi:
- Osteoartritas vystosi natūraliai senėjant, kai ilgainiui yra pažeidžiama sąnarių kremzlė.
- Podagra išsivysto dėl padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje.
- Reumatoidinio ar kitų autoimuninių tipų artritas pasireiškia tada, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo sąnarius.
- Viralinis artritas – kartais išprovokuoja virusinės infekcijos.
- Kai kuriems žmonėms artritas prasideda be jokios aiškios priežasties (vadinama idiopatiniu artritu).
Rizikos veiksniai
Nors artritu gali susirgti kiekvienas, tam tikri veiksniai riziką padidina:
- Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
- Paveldimumas – jei šeimoje jau yra sirgusių artritu
- Mažas fizinis aktyvumas
- Autoimuninės ligos, antsvoris ar kitos sąnarių ligos
Padidėjusi rizika pastebima vyresniems nei 50 metų asmenims, moterims, sportininkams bei tiems, kurie dirba sunkų, fizinį darbą arba ilgą laiką patiria sąnarių apkrovą.
Kada dažniausiai prasideda artritas?
Ligos pradžia priklauso nuo artrito tipo. Osteoartritas dažniausiai nustatomas po 50-ies, o reumatoidinis artritas – tarp 30 ir 60 metų. Kitų tipų atsiradimas siejamas su konkrečiu iššaukiančiu veiksniu, pavyzdžiui, traumomis ar dideliu šlapimo rūgšties kiekiu.
Diagnostika ir tyrimai
Diagnozuojant artritą, gydytojas visų pirma atliks apžiūrą – įvertins sąnarių būklę, paklaus apie simptomų trukmę ir situacijas, kada jie sustiprėja. Paprastai tikrinamas sąnarių judesių amplitudė ir lyginami atitinkami sąnariai, pavyzdžiui, kairysis ir dešinysis keliai ar rankų pirštai.
Artrito tyrimo metodai
- Rentgenas
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Šie vaizdiniai tyrimai leidžia įvertinti sąnario vidinius pokyčius, taip pat padėti atskirti artritą nuo kitų pažeidimų, tokių kaip lūžiai. Jei įtariama podagra, gali būti atliekami kraujo tyrimai šlapimo rūgšties lygiui nustatyti arba ieškoma uždegimo bei autoimuninių ligų požymių.
Gydymas ir pagalba
Artrito pilnai išgydyti nepavyksta, tačiau tikslas – efektyviai suvaldyti simptomus. Gydymo schema parenkama individualiai, atsižvelgiant į artrito tipą ir pažeistus sąnarius. Dažniausi gydymo būdai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba paracetamolis
- Kortikosteroidai, įskaitant injekcijas
- Ligos progresavimą lėtinantys vaistai (jei diagnozuotas reumatoidinis ar psoriazinis tipas)
- Fizikinė terapija, reabilitacija, kurios padeda atstatyti jėgą ir judrumą
- Chirurgija – taikoma sunkiais atvejais, kai kitos priemonės nebepadeda
Chirurginės procedūros
Kai ligos eiga itin sunki, gydytojas gali pasiūlyti sąnario sujungimą (sąnario fuziją), dažniausiai tai atliekama stuburo ar čiurnos srityse, arba sąnario protezavimą – pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu. Ar reikalinga operacija, nustato specialistas pagal individualią situaciją.
Profilaktika ir sveikatos stiprinimas
Ne visas artrito formas įmanoma išvengti, ypač jei jos susijusios su neišvengiamais sveikatos pokyčiais. Vis dėlto savo šansus susirgti galite sumažinti, jei:
- Vengsite tabako gaminių
- Pasirūpinsite tinkama mityba ir aktyvumu
- Rinksite mažiau sąnarius įtempiantį (mažo poveikio) sportą
- Naudosite apsaugines priemones pavojingoms veikloms
Liga ir jos eiga
Artritu sergančiųjų laukia ilgesnis gydymo ir simptomų valdymo laikotarpis, dažniausiai – visą gyvenimą. Tačiau tinkamai prižiūrint sveikatą ir kartu su gydytojais parenkant veiksmingą gydymą, ligos poveikį kasdienybei galima sumažinti.
Verta kartkartėmis lankytis pas gydytoją kontroliniams tyrimams – taip galima stebėti ligos progresą ar koreguoti gydymą, jei simptomai stiprėja ar dažnėja.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Stiprus, ilgiau nei savaitę užsitęsęs sąnario skausmas
- Didėjantis sustingimas, kai judesiai stipriai apriboti
- Vis dažnesni arba vis stipresni simptomų paūmėjimai
Bendradarbiavimas su gydytoju padės rasti tinkamiausias gydymo priemones, suprasti, ar prireiks operacijos, ir kokio dažnio vizitai reikalingi tolimesnei būklės stebėsenai.
Dažnai užduodami klausimai apie artritą
Kaip greitai numalšinti artrito skausmą?
Nėra vieno universalaus atsakymo – tai priklauso nuo gydomojo plano ir individualios organizmo reakcijos. Pirmiems simptomams pasirodžius, gali padėti nereceptiniai arba gydytojo paskirti vaistai. Kai kuriems žmonėms naudinga vaistus vartoti reguliariai, kad išvengtų stipraus skausmo protrūkių.
Vienas geriausių natūralių būdų valdyti simptomus – judėti. Nereikia versti savęs sportuoti per skausmą, bet lengva mankšta, tempimo pratimai, vaikščiojimas, plaukiojimas ar joga padės palaikyti sąnarių lankstumą ir raumenų stiprumą.
Tinkamiausią fizinio aktyvumo planą gali parinkti gydytojas ar kineziterapeutas, konsultacijos metu įvertinę jūsų būklę.
Kodėl artritas kartais paūmėja tam tikru oru?
Dalis žmonių pastebi, kad šaltos ar drėgnos dienos sustiprina sąnarių diskomfortą. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu aktyvumu žiemą ar drėgnu metu, taip pat dėl oro sąlygų sąnariai gali sustingti. Yra manančių, kad oro slėgio pokyčiai taip pat padidina simptomus.
Jei pastebite aiškią sąsają tarp oro pokyčių ir ligos paūmėjimų, aptarkite tai su savo gydytoju – jie gali padėti pritaikyti gydymą ar patarti, kaip sumažinti simptomų įtaką netrukdomai gyvensenai visais metų laikais.
