Astmos priepuolis – tai staigus arba palaipsniui stiprėjantis dusulio paūmėjimas, būdingas sergantiems astma. Astma yra lėtinis kvėpavimo takų susirgimas, kai bronchų spindis sumažėja ir kvėpuoti darosi sunkiau. Šios būklės metu vargina kosulys, švokštimas ar dusulys, sukeliantis oro trūkumą.
Kas yra astmos priepuolis?
Astmos priepuolis reiškia žymų ligos simptomų pablogėjimą, kuris gali prasidėti staiga arba augti palaipsniui, net per kelias valandas ar dienas. Priepuolio metu kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja, kvėpuoti tampa labai sudėtinga, o įprastiniai gydymo būdai gali padėti ne taip gerai kaip anksčiau. Nors daugelis žmonių su astma įprastai valdo simptomus vaistais ir griežtu režimu, kartais astmos eiga netikėtai pablogėja.
Priepuolio dažnis
Astmos priepuoliai nėra retas reiškinys. Jie pasitaiko beveik pusei sergančiųjų astma ir dažniausiai ištinka tuos, kurių eiga sunkesnė, tačiau net ir lengva astma sergantieji gali patirti rimtų priepuolių. Tokios būklės dažnai priverčia kreiptis į skubią pagalbą ar net guldyti į ligoninę.
Astmos priepuolio simptomai
- Padidėjęs ar stiprėjantis įprastinis kosulys, dusulys, krūtinės veržimo pojūtis
- Iškvėpiant girdimas švokštimas
- Pasunkėjęs kvėpavimas, padažnėjęs kvėpavimo dažnis arba oro trūkumas
- Jaustis negalint kalbėti, valgyti, miegoti ar atlikti įprastų veiklų dėl kvėpavimo sutrikimo
- Inhaliatoriaus poveikis sumažėjęs arba beveik nejaučiamas
- Mažesnė nei įprasta maksimalaus iškvėpimo srauto (peak flow) reikšmė
Simptomai gali atsirasti netikėtai arba palaipsniui. Dažnai klaidingai manoma, kad priepuoliai visada prasideda akimirksniu, tačiau daliai pacientų priepuolio įspėjamieji požymiai gali kauptis jau kelias valandas ar net dienas iš anksto.
Kas sukelia astmos priepuolį?
Astmos paūmėjimą dažniausiai išprovokuoja tam tikri dirgikliai – vadinamieji trigeriai, kurie skatina plaučių uždegiminę reakciją. Dėl to bronchai susitraukia, išsiskiria daugiau gleivių, prasideda jų paburkimas, ir kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Tai ir sukelia astmos priepuoliui būdingą dusulį bei kitus nemalonius simptomus.
Astmos trigeriai
- Namuose esantys alergenai, pvz., dulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis
- Lauko alergenai, tokie kaip žiedadulkės
- Kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas, gripas ir pan.)
- Aštrūs kvapai, dūmai, oro tarša ar stiprūs kvapikliai
- Hormoniniai svyravimai
- Stresas, stiprūs emociniai išgyvenimai
- Fizinis krūvis ar per didelė įtampa
- Didelė oro drėgmė, ekstremali temperatūra
- Lauko gaisrų dūmai, stipri miesto oro tarša
Astmos priepuolių komplikacijos
Jeigu astmos priepuolis būna ypač sunkus, žmogui gali išsivystyti pavojus gyvybei – uždusimo rizika. Tokiais atvejais dažnai prireikia skubios gydytojų pagalbos – atstatyti kvėpavimą gali pavykti tik gydantis ligoninėje ar net reanimacijoje. Svarbu nuolat stebėti simptomus, kad laiku būtų galima reaguoti rimtėjant padėčiai.
Rizikos veiksniai
- Ankstesni astmos priepuoliai
- Dažnesnis pagalbinio inhaliatoriaus naudojimas nei įprastai
- Kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ar cukrinis diabetas
- Netvarkomos alergijos
Astmos atpažinimas ir diagnostika
Paprastai sergantys žmonės patys jaučia, kai astma pradeda blogėti – atsiranda jausmas lyg kažkas staiga užgultų krūtinę ar nepavyktų įkvėpti giliai. Kiekvienam simptomų stiprėjimas yra individualus: vieniems jie kaupiasi palaipsniui, kitiems prasideda staiga.
Astmos priepuolio nustatymas
Jei simptomai tampa ryškesni arba dusulys trukdo kasdienėms veikloms, vertėtų kreiptis į medikus. Diagnozė dažniausiai patvirtinama pokalbio metu ir papildomais tyrimais:
- Maksimalios iškvėpimo srovės matavimas (peak flow) – parodo bronchų praeinamumą
- Gamtinės plaučių funkcijos nustatymas (spirometrija) – įvertinamas kvėpuojamo oro kiekis
- Kraujo įsotinimo deguonimi tyrimas pulso oksimetru, kuris dedamas ant piršto
Kaip elgtis patyrus astmos priepuolį?
Pirmiausia svarbu išlikti ramiai ir nustoti panikuoti – tai labai svarbu palaikant normalų kvėpavimą. Patogiausia likti sėdėti tiesiai, išlaikant kuo atviresnius kvėpavimo takus. Reikia pabandyti sulėtinti kvėpavimą – lėtai įkvėpti pro nosį ir iškvėpti pro burną.
Dažniausiai gydytojas paskyręs greito poveikio inhaliatorių, kuriame yra bronchus plečiančių vaistų (albuterolis arba levalbuterolis). Paprastai reikia įkvėpti šio vaisto keletą kartų – tarp įkvėpimų reikia palaukti apie minutę. Kiek tiksliai kartų jį vartoti, nurodo individualus gydymo planas.
Kai kuriais sunkiais atvejais po astmos priepuolio skiriami geriamieji kortikosteroidai, kurie sumažina kvėpavimo takų uždegimą. Gydytojai ligoninėje gali prireikus skirti papildomą deguonį ar dirbtinį kvėpavimą.
Priepuolio prevencija
- Laikykitės gydytojo sudaryto astmos veiksmų arba gydymo plano
- Reguliariai vartokite paskirtus vaistus
- Aplankykite gydytoją tiek dažnai, kiek rekomenduojama
- Stenkitės vengti žinomų astmos trigerių ir stebėkite, kokie jie jums būdingi
- Kruopščiai stebėkite simptomų pokyčius ir laiku informuokite gydytoją, jei jie stiprėja
Priepuolio trukmė ir ligos eiga
Astmos priepuoliai gali trukti skirtingai. Lengvas priepuolis kartais praeina per kelias minutes, tuo tarpu stipresni gali užsitęsti net kelias valandas ar dienas. Paprastai greito poveikio inhaliatoriai padeda lengvos eigos atveju, bet esant sunkesnei būklei, gali prireikti stacionaraus gydymo.
Nors nuo astmos visiškai pasveikti neįmanoma, simptomus galima kontroliuoti visą gyvenimą. Taip pat paplitusi klaidinga nuomonė, kad vaikai išauga astmą. Vaikams simptomai gali laikinai nurimti, bet dažnai jie pasikartoja suaugus dar kartą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei patyrėte astmos priepuolį, ypač jei nepadeda inhaliatorius ar kvėpuoti pasidaro sunkiau. Svarbu nestabdyti simptomų stebėjimo ir nevengti pagalbos, jei sveikata prastėja.
Kada būtina skubi medikų pagalba?
Nedelsiant vykite į ligoninę, jei astmos priepuolio metu simptomai neišnyksta pavartojus paskirtą inhaliatorių arba jei žmogus pradeda mėlynuoti, praranda sąmonę. Tokiais atvejais pagalba turi būti suteikta be delsimo.
