Ataksfobija – tai stipri ir dažnai nerimą kelianti baimė, kylanti dėl netvarkos ar chaoso. Žmonės, susiduriantys su šia fobija, itin jautriai reaguoja tiek į aplinkoje tvyrančią netvarką, tiek į mintį, kad jos gali atsirasti. Tokiose situacijose jiems dažnai sunku nusiraminti, o kartais bauginantis gali atrodyti net pati neigiama vizija.
Kam būdinga ataksfobija
Ši specifinė baimė neretai būna susijusi su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kai žmogui pasikartojančios mintys ar potraukiai priverčia kartoti tam tikrus veiksmus – pavyzdžiui, nuolat tvarkytis, siekti, kad viskas būtų švaru ir tvarkinga. Dalis žmonių pirmiausia pajunta stiprią ataksfobiją, o vėliau išryškėja ir kiti obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomai, arba atvirkščiai – jau turint tokį sutrikimą stiprėja baimė netvarkai.
Kaip dažnai pasitaiko ataksfobija
Nors tikslūs duomenys apie šios fobijos paplitimą nėra žinomi, nuo įvairių specifinių fobijų kenčia gana nemažai žmonių – bent kas dešimtas suaugusysis gyvenime patiria nors vienos fobijos simptomus. Moterys šias baimes išgyvena dvigubai dažniau nei vyrai.
Ataksfobijos simptomai
Pagrindinis šios fobijos požymis – neproporcingai didelė ir sunkiai valdoma baimė ar nerimas susidūrus su netvarka. Be psichologinės įtampos, atsiranda ir fizinių požymių:
- Krūtinės skausmas
- Galvos svaigimas ar net nualpimas
- Širdies plakimo padažnėjimas ar širdies tvinksniai
- Pykinimas, vėmimas
- Dusulys
- Prakaitavimas
- Drebulys ar nevaldomas kūno virpėjimas
Ataksfobijos priežastys
Nors aiškios priežastys nėra nustatytos, didesnę polinkį šiai fobijai turi žmonės, kurie:
- Jau serga kitais nerimo sutrikimais (įskaitant obsesinį-kompulsinį sutrikimą)
- Turi artimųjų, kuriems diagnozuoti nerimo sutrikimai ar pačiai ataksfobija
- Patyrė traumų arba labai nemalonių patirčių, susijusių su netvarka ar chaosu
Diagnozavimas
Kai žmogus įtaria, kad kenčia nuo ataksfobijos, sveikatos specialistas paprastai užduoda tikslinius klausimus, siekdamas išsiaiškinti simptomų pobūdį. Tai padeda suprasti, ar nerimą keliančios mintys ir elgesys yra specifinės fobijos dalis, ar susiję su kitomis psichikos sveikatos būklėmis. Dažnai teiraujamasi:
- Kokios situacijos ar mintys sukelia didžiausią nerimą
- Kiek ilgai trunka nemalonūs pojūčiai ir kaip jie veikia gyvenimą
- Kaip stipriai žmogus vengia situacijų, kur gali būti netvarkos
- Ar jaučiama stipri įtampa žinant, jog teks būti netvarkingoje aplinkoje
Galimi gydymo būdai
Ataksfobijos valdymui taikomi įvairūs terapijos metodai, padedantys įveikti baimę bei sumažinti nerimą. Gydymo planas dažnai sudaromas individualiai ir gali apimti:
- Ekspozicijos terapija – laipsniškas įpratinimas prie nerimą keliančių situacijų, pavyzdžiui, pradžioje žiūrėti netvarkos nuotraukas, o vėliau palaipsniui bandyti pabūti netvarkingoje aplinkoje.
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda atpažinti ir keisti nesveikas mintis ar elgesio modelius. Gali vykti individualiai arba grupėse.
- Desensibilizacijos terapija akių judesiais (EMDR) – tinka tiems, kurie baimę susieja su praeities traumomis. Šio metodo pagalba apdorojami sunkūs prisiminimai be didelio emocinio krūvio.
- Dialektinė elgesio terapija (DBT) – tai kognityvinės elgesio terapijos atmaina, apjungianti pokalbius ir konkrečius streso valdymo įgūdžius, padedančius kontroliuoti emocijas ir nerimą.
- Vaistai – gydytojas gali paskirti vaistus nuo nerimo, jeigu fobija sukelia stiprius panikos priepuolius ar kitus sunkiai pakeliamus simptomus.
- Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikos – specialios programos jungia jogos ir meditacijos pratimus, padedančius išmokti valdyti stresą ir nerimą.
- Streso valdymo technikos – kvėpavimo pratimai, meditacija ar net energingas sportas gali padėti greitai sumažinti įtampą fobijos epizodų metu.
Jei ataksfobiją lemia kitos psichikos sveikatos būklės, pavyzdžiui, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, papildomai gali būti taikomas transkranijinis magnetinis stimuliavimas arba skiriami tam tikri antidepresantai, ypač veikiantys serotonino apykaitą.
Kas didina riziką susirgti ataksfobija
Yra keletas būklių, kurios gali padidinti tikimybę išsivystyti ataksfobijai:
- Bendrinis nerimo sutrikimas
- Mysofobija arba bakterijų baimė
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Potrauminio streso sutrikimas
Galimos ilgalaikės pasekmės
Gydant ataksfobiją, dauguma asmenų išmoksta valdyti savo reakcijas ir nepajunta rimtų ilgalaikių sunkumų. Vis dėlto, nesprendžiama baimė gali stipriai apriboti kasdienį gyvenimą – pavyzdžiui, žmogus pradeda vengti viešų erdvių, socialinių susitikimų, išgyvena izoliaciją. Tokios aplinkybės didina depresijos, kitų nerimo sutrikimų ir net priklausomybių nuo alkoholio ar kitų medžiagų riziką.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikėtina mano ataksfobijos atsiradimo priežastis?
- Ar baimė netvarkai susijusi su kitais psichikos sveikatos sutrikimais?
- Kokie gydymo būdai galėtų man padėti?
- Kokios grėsmės kyla atsisakius gydymo?
- Kokia tikimybė įveikti šią fobiją?
