Atelofobija – tai stipri ir dažnai kasdienybę trikdanti baimė būti netobulu. Žmonės, susiduriantys su šia problema, dažnai pernelyg griežtai vertina save, kelia sau neįgyvendinamus siekius, nuolat nerimauja dėl padarytų ar tik galimų ateities klaidų. Toks baimės jausmas ilgainiui gali sukelti rimtų emocinių sutrikimų: stiprų nerimą, liūdesį, žemą savivertę ar net panikos priepuolius.
Kas yra atelofobija?
Tai fobija, kai asmuo nuolat bijo netobulumo arba klaidų. Skirtingai nuo paprasto siekio būti geriausiu, šis perdėtas nerimas gali trukdyti priimti sprendimus, bendrauti ar net imtis paprastų kasdienių veiksmų, nes nuolat jaučiama grėsmė suklysti. Tokia baimė gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams – nuo darbo, mokslų, iki šeimos ar socialinio gyvenimo.
Atelofobijos ir perfekcionizmo skirtumai
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti panašu, tačiau perfekcionizmas yra asmenybės bruožas, kai žmogus aukštai kelia sau kartelę ir stengiasi būti nepriekaištingas. Tuo tarpu atelofobija – tai baimė, kuri kyla dėl netobulumo. Perteklinis siekis nepadaryti klaidų čia perauga į nerimo sutrikimą, vedantį prie vengimo situacijų, kuriose gali būti suklysta.
Kas yra fobija?
Fobija – tai stipri, dažnai nelogiška baimė tam tikrų veiksmų, objektų ar situacijų, kuri sukelia nerimo ir panikos epizodus. Dažniausiai pasitaikančios fobijos, tokios kaip baimė uždaroms erdvėms ar gyvatėms, priklauso plačiai fobijų grupei. Jos priskiriamos nerimo sutrikimams.
Kiek dažna yra atelofobija?
Nors tikslių duomenų apie atelofobijos paplitimą nėra daug, apskritai įvairios fobijos yra gana dažnos. Moksliniai tyrimai rodo, kad specifinį fobijų sutrikimą patiria apie 12% suaugusiųjų ir 19% paauglių. Moterys šiomis baimėmis serga maždaug du kartus dažniau nei vyrai.
Atelofobijos priežastys
Dauguma fobijų neturi aiškios vienos priežasties. Tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti polinkį į atelofobiją:
- Patirti vaikystėje traumuojantys įvykiai, pavyzdžiui, griežtas bausmės už klaidas ar smurtas.
- Šeimoje dažni psichikos sutrikimai, nerimo sutrikimai ar fobijos.
- Kiti nerimo ar fobijų sutrikimai.
- Aplinka, kurioje klaidos buvo netoleruojamos arba savivertė nuolat žlugdoma.
Atelofobijos simptomai
Ši baimė gali pasireikšti tiek emociniais, tiek fiziniais požymiais. Dažniausi simptomai:
- Dirglumas arba pyktis.
- Lėtinis nuovargis ir perdegimas.
- Depresija ar užsitęsęs liūdesys.
- Vengimas bendrauti ar atsitraukimas nuo artimųjų.
- Kritikos netoleravimas.
- Nesugeba koncentruotis į nieką, išskyrus baimes dėl klaidų.
- Niūrus, pesimistinis požiūris į gyvenimą.
Panikos priepuolius gali lydėti ir tokie fiziniai simptomai:
- Drebėjimas ar krūtinės plakimas.
- Trumpalaikis galvos svaigimas.
- Gausesnis prakaitavimas.
- Šaltkrėtis.
- Pykina ar skauda skrandį.
- Dusulys.
Diagnozė ir tyrimai
Specialaus testo atelofobijai nustatyti nėra. Gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas pirmiausia detaliai klausinėja apie jūsų savijautą, kokios situacijos kelia didžiausią nerimą, kaip jos veikia jūsų kasdienybę. Esant poreikiui, gali būti atliekami ir bendrieji sveikatos tyrimai.
Diagnozė dažniausiai nustatoma, jei žmogus:
- Vengia situacijų, kur galėtų padaryti klaidų ar nesuklysti.
- Jaučia stiprų nerimą mažiausiai pusę metų.
- Dėl baimės patiria sunkumų darbe, moksluose ar namuose.
- Baimė sukelia stiprų diskomfortą ar trikdo įprastą gyvenimą.
Žmonės, sergantys atelofobija, dažnai susiduria ir su kitais emociniais sutrikimais – tokiomis būklėmis, kaip vengimo asmenybės sutrikimas, ligų baimė, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, paranojinio pobūdžio asmenybės sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas ar net priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų.
Valdymas ir gydymas
Norint įveikti atelofobiją, galima taikyti įvairius metodus:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Kartu su specialistu mokomasi keisti požiūrį į klaidas ir netobulumą. Analizuojama, kodėl klaidos suvokiamos kaip blogis, ir ieškoma būdų išmokti priimti netobulumą kaip natūralią gyvenimo dalį. Terapeutas padeda atpažinti baimę sukeliančias situacijas.
- Ekspozicijos terapija – prisilietimas prie baimę keliančių situacijų, siekiant mažinti jautrumą netobulumui. Po KET etapo sąmoningai artėjama prie baimės šaltinio ir mokomasi su juo susidoroti sveikais būdais.
- Gyvenimo būdo pokyčiai. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas dažnai pagerina nuotaiką. Atsipalaidavimo būdai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga, gali sumažinti nerimą ir padėti kontroliuoti panikos epizodus.
- Vaistai dažniausiai naudojami palengvinti nerimo ar depresijos simptomus, kurie lydi atelofobiją. Tam gali būti skiriami antidepresantai, raminamieji ar beta blokatoriai. Patį sutrikimą vaistai išgydo retai, tačiau padeda lengviau susidoroti su požymiais.
Prevencija
Nors nėra būdo, kaip visiškai apsisaugoti nuo atelofobijos, tačiau galima mažinti jos poveikį. Padėti gali šie žingsniai:
- Palaikyti artimųjų ir draugų būrį, kurie gali suteikti emocinę paramą.
- Vengti kofeino, alkoholio ar kitų medžiagų, galinčių stiprinti nerimą.
- Atvirai kalbėti apie savo baimes su specialistais ar patikimais asmenimis.
Prognozė
Daugumai žmonių, kurie taiko tinkamas gydymo priemones – terapiją, gyvenimo būdo pokyčius arba tam tikrus vaistus – palengvėjimas jaučiamas pakankamai greitai. Kai simptomai pagerėja, dažnai galima pamažu nutraukti gydymą, tačiau prieš tai visuomet svarbu pasitarti su gydytoju.
Gyvenimas su atelofobija
Jei baimė netobulumui pradeda trukdyti kasdieniams darbams, mokslams ar santykiams, vienas iš svarbiausių žingsnių – nedelsti ir kreiptis pagalbos. Polinkis į panikos priepuolius ar nuolatinį nerimą taip pat yra rimta priežastis pasitarti su specialistu.
Klausimai gydytojui
- Kiek laiko reikės gydytis?
- Ar mano požiūris į tobulumą nėra perdėtas?
- Kokių gyvenimo pokyčių galėčiau imtis, kad lengviau įveikčiau šią baimę?
- Ką daryti, jei baimė netobulumui išlieka ilgą laiką?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
