Atetozinis cerebrinis paralyžius – tai judesių sutrikimas, kuris sukelia nevaldomus ir nenuspėjamus raumenų judesius. Ši būklė sudaro apie 12–14 % visų cerebrinio paralyžiaus atvejų ir yra antra pagal dažnumą jo forma. Nors cerebrinis paralyžius apskritai paveikia judesius bei koordinaciją, atetozinis tipas dažnai lemia ryškesnius sunkumus nei kitos formos ir gali sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Kas yra atetozinis cerebrinis paralyžius?
Šis neurologinis sutrikimas dažniausiai pasireiškia vaikams ir paveikia judesius, nes pažeidžiama ta smegenų sritis, kuri atsakinga už judesių valdymą. Dėl to žmogui sunku kontroliuoti savo kūno padėtį, raumenys nuolat nenuspėjamai susitraukia, o judesiai tampa išsikraipę. Kai kurie specialistai šią būklę vadina ir diskinetiniu cerebriniu paralyžiumi. Gydytojai dažniausiai nustato ligą vaikystėje, pastebėję būdingus judesius ir įvertinę vaiko motorinę raidą.
Simptomai ir požymiai
Atetoziniam cerebriniam paralyžiui būdingi nevalingi judesiai, kurie gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Besikartojantys susisukimai ir pasisukimai
- Raumenų trūkčiojimai, staigūs judesių protrūkiai
- Kūno galūnių lenkimas bei tiesimas, ypač gulint ant nugaros
- Sunkumai išlaikant koordinaciją, dažnas galvos sukimas
- Nuolatinis nerimastingumas ar krutėjimas
Be šių būdingų judesių, atsiranda ir papildomų problemų:
- Raumenų skausmas dėl įtempto judėjimo
- Laikysenos pakitimai
- Padažnėjęs seilėtekis
- Sutrikusi koordinacija
Medicinoje nevalingi judesiai skirstomi į kelias rūšis: distonija pasireiškia sukimosi tipo judesiais, chorea – ritmingais, greitais „šokančiais“ judesiais, o atetoziniai judesiai pasižymi lėtais, tarsi plastiškais raumenų susitraukimais.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Atetozinis cerebrinis paralyžius atsiranda pažeidus bazalinius branduolius bei gretimas smegenų sritis, kurios atsakingos už signalų siuntimą tarp judesius reguliuojančių smegenų dalių ir nugaros smegenų. Tokio pobūdžio pažeidimas gali įvykti dar vaisiui esant gimdoje, gimdymo metu arba netrukus po gimimo.
Dažniausios šios žalos priežastys:
- Kraujavimas smegenyse
- Insultas
- Deguonies stygius (asfiksija) gimimo metu
- Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje (hiperbilirubinemija)
Egzistuoja ir tam tikri veiksniai, didinantys šio sutrikimo tikimybę:
- Komplikacijos nėštumo metu, pvz., gimdos plyšimas
- Daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai ir kt.)
- Dirbtinio apvaisinimo procedūros
- Kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, pvz., kai kuriais cheminiais junginiais
- Kūdikio mažas gimimo svoris, gelta ar infekcijos (pvz., citomegalo virusas)
Galimos komplikacijos
Dėl atetozinio cerebrinio paralyžiaus neretai iškyla papildomų sveikatos sunkumų. Galimos komplikacijos apima:
- Pažintinių (intelekto) raidos sutrikimai
- Epilepsija
- Kalbos ir bendravimo sunkumai
- Klausos ar regos sutrikimai
- Kaukolės, kaulų bei raumenų sistemos vystymosi pakitimai
- Miego sutrikimai
- Emociniai sunkumai, depresija
- Pervargimas ir kūno svorio trūkumas
- Kvėpavimo sunkumai, aspiracija
Kai kurios iš šių komplikacijų gali būti pavojingos gyvybei.
Diagnozė ir tyrimai
Cerebrinis paralyžius dažniausiai nustatomas vaikystėje stebint vaiko motorinį vystymąsi ir įvertinus judesių kontrolę. Gydytojai užduoda klausimus apie pastebėtus požymius, nuosekliai tikrina koordinaciją bei raumenų tonusą.
Kilusiems įtarimams patvirtinti naudojami šie tyrimai:
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija) – smegenų būklei ištirti
- Kraujo tyrimai, padedantys atmesti kitas ligas su panašiais simptomais
Gydymas ir valdymas
Atetozinio cerebrinio paralyžiaus gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo programa dažnai apima:
- Kineziterapiją, ergoterapiją ir/arba logopedo pagalbą
- Įtvarus ar pagalbines priemones, pvz., vežimėlius
- Mitybos koregavimą, kad organizmas gautų reikiamą kiekį maistinių medžiagų
- Vaistus, padedančius sumažinti gleivinimo simptomus
- Botulino toksino injekcijas
- Gilųjį smegenų stimuliavimą
- Intratekalinę baklofeno terapiją
- Chirurgines procedūras, jei jos būtinos
Pasirinkus optimalius gydymo būdus, vaikas gali lengviau reguliuoti simptomus ir gyventi savarankiškiau. Vis dėlto, ši būklė yra ilgalaikė ir išgydyti jos negalima.
Vaistai
Vaikai ir suaugusieji, turintys atetozinį cerebrinį paralyžių, dažnai gydomi šiais medikamentais:
- Baklofenas
- Triheksifenidilis
- Levodopa
- Diazepamas
- Tetrabenazinas
- Karbamazepinas
Vaistai parenkami individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, simptomų sunkumą ir kitus sveikatos aspektus.
Prevencija
Visų atetozinio cerebrinio paralyžiaus atvejų užkirsti neįmanoma, tačiau tam tikri žingsniai gali sumažinti riziką. Svarbiausia – reguliari nėštumo priežiūra ir bendradarbiavimas su gydytoju, siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti vaisiaus apsaugą.
Gyvenimo kokybė ir prognozė
Atetozinis cerebrinis paralyžius – tai būklė visam gyvenimui, kuri nekinta, bet gali skirtis pagal sunkumą. Nors šis tipas dažnai sukelia ryškesnius nevalingus judesius, gydymo galimybės padeda vaikui arba suaugusiajam prisitaikyti ir kuo pilnavertiškiau dalyvauti kasdienėje veikloje.
Neretai šią formą turintys vaikai būna liesesni, nes nuolatiniai judesiai reikalauja daug energijos, o suvartojamų kalorijų gali nepakakti. Sveikatos priežiūros komanda stebi vaiko svorį ir mitybą, kad būtų išvengta prastų pasekmių augimui.
Gyvenimo trukmė priklauso nuo individualios būklės ir komplikacijų sunkumo. Atetozinio tipo cerebrinis paralyžius dažnai lemia trumpesnę gyvenimo trukmę nei spastinis tipas, ypač jei pasireiškia sunkios komplikacijos.
Kreipimasis pagalbos ir svarbūs klausimai gydytojui
Jei pastebite, kad vaiko raida vėluoja arba kūno judesiai atrodo neįprasti, svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat kreipkitės, jei gydymas nepadeda ar atsiranda naujų simptomų.
- Kokį gydymo planą rekomenduojate?
- Ar reikia keisti mitybą, kad vaikas gautų pakankamai maistinių medžiagų?
- Kokios pagalbinės priemonės gali padėti kasdieniame gyvenime?
- Į kokias komplikacijas reikėtų atkreipti dėmesį?
- Kokia yra simptomų prognozė?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
