Atopinis dermatitas – tai ilgai trunkanti odos būklė, pasireiškianti nuolatiniu niežuliu, sausumu ir įvairaus dydžio bei spalvos bėrimais. Ši liga būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, gali keistis laikui bėgant, kartais paūmėja, kartais praeina be ryškesnių požymių.
Kas yra atopinis dermatitas?
Atopinis dermatitas yra odos uždegimas, dėl kurio oda tampa itin sausa, šerpetoja, dažnai niežti. Ši būklė dažnai paūmėja ir vėl atslūgsta, todėl gali lydėti žmogų daugelį metų. Dažnai susiformuoja pleiskanojantys, išsausėję odos plotai, kartais išberti mazgeliais, pūslėmis. Bėrimas gali būti skirtingų spalvų – nuo rausvo iki pilkšvo ar rudo, priklausomai nuo odos atspalvio.
Atopinio dermatito tipai
Atopinis dermatitas apima kelias odos ligos formas, kurios turi skirtingą išvaizdą ir dažnai parodo, kurioje kūno vietoje atsiranda:
- Nummulinis dermatitas – apvalios, monetos dydžio pleiskanojančios dėmės.
- Pruriginiai mazgeliai – kieti, sausi, pakilę odos iškilimai.
- Eritrodermija – intensyvus odos išsausėjimas ir paraudimas, apimantis didelę kūno dalį.
- Lichenoidinis dermatitas – plokščios, tamsios, niežtinčios ir šerpetojančios dėmės.
- Folikulinis dermatitas – smulkūs, niežtintys guzai aplink plaukų folikulus.
- Dishirozė – niežtinčios, smulkios pūslelės ant delnų ar padų.
Dažnai atopinis dermatitas skirstomas ir pagal vietą: alkūnių linkiai, kelio užpakalinė dalis, veidas, lūpos, vokai, kaklas, plaštakos ar net speneliai.
Atopinio dermatito simptomai
Šios ligos požymiai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Bėrimu, kuris neretai niežti ar net labai stipriai vargina niežuliu
- Sausa, trūkinėjanti oda
- Susiraukšlėjusiais ar šerpetojančiais odos plotais
- Odos paraudimu, rudu ar violetiniu atspalviu
- Smulkiomis pūslėmis, kurios gali trūkti ir šlapiuoti
- Pabrinkimu
Dažniausiai bėrimai atsiranda tose vietose, kur oda nuolat lankstosi ar trinasi: už kelių, alkūnių linkiuose, riešuose ar kakle. Tačiau bėrimai gali plisti ir į kitas odos vietas ir būti įvairaus sunkumo.
Kaip atrodo atopinis dermatitas?
Šios ligos išvaizda priklauso nuo jūsų odos tipo. Šviesiaodžiams bėrimas dažniausiai būna raudonas, tuo tarpu tamsesnės odos žmonėms – rudas, pilkas ar net violetinis. Laikui bėgant, odos spalva ir faktūra gali pakisti.
Kas sukelia atopinį dermatitą?
Pagrindinė priežastis yra sutrikusi odos barjero ir imuninės sistemos funkcija. Sveika oda sulaiko aplinkos dirgiklius, bakterijas, alergenus. Sergantiems atopiniu dermatitu oda tampa pralaidesnė, todėl dirgikliai lengvai ją pasiekia, sukelia uždegimą ir niežulį. Dažnai tai susiję su paveldimumu – jei giminėje yra buvę alerginių ligų, rizika susirgti išauga.
Kas gali išprovokuoti ligos paūmėjimą?
- Kontaktas su alergenais ar dirgikliais
- Hormonų svyravimai (pvz., nėštumo metu)
- Odos infekcijos
- Stresas
- Staigūs temperatūros pokyčiai (karštis, šaltis)
Daugelis alergenų pasitaiko kasdien – tai įvairūs maisto produktai (riešutai, kiaušiniai, kviečiai, soja, jūros gėrybės), kvapnios odos priežiūros priemonės, augalai, buitiniai valikliai, skalbimo priemonės. Kartais sunku tiksliai nustatyti, kas sukėlė paūmėjimą, tačiau tam padėti gali gydytojas.
Rizikos veiksniai
- Ligos atvejai biologinėje šeimoje
- Sergama astma
- Būta alerginio rinito, šienligės, kitų alergijų
Kokios gali būti komplikacijos?
Atopinis dermatitas kartais komplikuojasi, ypač jei stipriai kasoma oda – gali atsirasti žaizdelių ar susidaryti infekcija, kuriai būdinga:
- Patinimas
- Skausmas
- Geltonos pūlingos išskyros
Ar atopinis dermatitas užkrečiamas?
Ši odos liga nėra užkrečiama – ji neperduodama nuo žmogaus žmogui per prisilietimą ar kitą sąveiką.
Kaip diagnozuojama ši liga?
Diagnozę nustato gydytojas, apžiūrėdamas odos pažeidimus ir įvertinęs simptomus, ligos pradžią bei trukmę. Taip pat išklausoma paciento bei artimųjų medicininė istorija. Kartais gali būti paimtas nedidelis odos mėginys (biopsija) išsamesniam laboratoriniam tyrimui.
Gydymas ir valdymas
Gydymo tikslas – sumažinti niežulį, uždegimą, išlaikyti odą drėgną. Gydytojas gali pasiūlyti:
- Vengti žinomų dirgiklių ir alergenų
- Kasdien naudoti bekvapius, intensyviai drėkinančius kremus ar tepalus (tepti bent du kartus per dieną)
- Naudoti gydytojo paskirtas vietinio poveikio gydomąsias priemones
- Taikyti imunoterapiją, jei alergijos labai stiprios
- Kartais – šviesos terapiją (fototerapiją)
Šiai ligai kontroliuoti dažniausiai naudojami du pagrindiniai vietinio poveikio vaistai: kortikosteroidiniai kremai ir kalcineurino inhibitoriai. Jie mažina uždegimą, tačiau juos būtina naudoti tik taip, kaip nurodė gydytojas.
Kaip palengvinti simptomus kasdien?
- Vartoti nereceptinius niežulį mažinančius kremus (pvz., su hidrokortizonu)
- Naudoti antialerginius vaistus (antihistamininius)
- Po maudynių ir nusiprausus drėkinti odą bekvapiais, nedirginančiais losjonais
- Trumpai trumpinti nagus arba nakčiai mūvėti pirštines – taip sumažinsite kasymąsi
- Rinktis laisvus, švelnius drabužius
- Naudoti oro drėkintuvą, ypač šaltymečiu
- Kartais padeda avižų vonios – galima į vandenį įberti specialių avižų miltelių
Kiek laiko trunka atopinis dermatitas?
Pirmieji pagerėjimo ženklai gali pasirodyti netrukus pradėjus gydymą – pvz., niežulys sumažėja jau po receptinio kremo panaudojimo, o bėrimas rimsta per kelias dienas ar savaites. Tačiau liga linkusi kartotis, todėl labai svarbu žinoti, kas sukelia paūmėjimus ir, jei įmanoma, šių dalykų vengti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite, kad oda tapo labai skausminga, nuolat niežti, atsirado pūlių ar smarkiai ištino – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti infekcijos požymiai, kuriuos būtina gydyti.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Nors ši liga dažnai paūmėja ir atslūgsta gyvenimo eigoje, visiškai jos išgydyti šiuo metu nėra galimybės. Tinkama kasdienė priežiūra, odos drėkinimas, dirgiklių vengimas padeda ženkliai sumažinti simptomus. Net ir dedant daug pastangų, pasitaiko atkryčių, todėl svarbu žinoti, kaip su jais tvarkytis. Gydytojas gali padėti pasirinkti geriausią priežiūros būdą jūsų odai ir gyvenimo būdui.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
