Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliuoju sveikatos pavojumi, tačiau kai kuriems jis tampa ypač sunkiai suvaldomas. Tokia būklė vadinama atsparia arterine hipertenzija – tai iš esmės reiškia, kad net taikant keletą kraujospūdį mažinančių vaistų, spaudimas išlieka didelis – 140/90 mmHg arba dar daugiau.
Kas yra atspari hipertenzija?
Atspari hipertenzija diagnozuojama, kai žmogus vartoja mažiausiai tris skirtingų grupių vaistus (tarp jų – diuretiką, kalcio kanalų blokatorių bei AKF inhibitorių arba angiotenzino receptorių blokatorių) didžiausiomis dozėmis, o kraujospūdis vis tiek nesureguliuojamas. Tai rodo, kad tradicinės gydymo priemonės nebeveikia pakankamai efektyviai, o organizmui gali reikėti papildomos pagalbos ar kitokio požiūrio į sveikatą.
Kaip dažnai pasitaiko atspari hipertenzija?
Didžioji dalis suaugusių asmenų vienu ar kitu metu susiduria su aukštu kraujospūdžiu – tačiau maždaug vienam iš dešimties ši problema perauga į atsparį ligos formą, kuri reikalauja sudėtingesnio gydymo.
Atsparios hipertenzijos simptomai
Nemažai žmonių ilgą laiką net nežino, kad turi padidėjusį kraujospūdį, nes simptomų galima visiškai nepajusti. Vis dėlto kai kurie asmenys jaučia spaudimą ar skausmą galvoje, sunkumą krūtinėje ar dusulį. Kad ir kokias būsenas pastebėtumėte, nuolatinė kraujospūdžio stebėsena tampa itin svarbi, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Tam puikiai tiks ir namuose turimas elektroninis matuoklis.
Kodėl išsivysto atspari hipertenzija?
Šios būklės priežastys gali būti labai įvairios. Vienais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina įpročiai ar mityba, kitais – vartojami vaistai ar gretutiniai sveikatos sutrikimai.
Gyvensena ir mityba
- Didelis kūno masės indeksas (virš 25)
- Fizinis neveiklumas
- Didelio kiekio druskos vartojimas
- Alkoholio perteklius
Vaistai ir kitos medžiagos
- Įvairūs medikamentai, ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas)
- Nosiaryklės užgulimą mažinantys vaistai
- Hormoniniai kontraceptikai
- Tam tikros vaistažolės (ženšenis, saldymedis ir kt.)
Antrinės priežastys
- Antinksčių gaminamų hormonų disbalansas
- Inkstų arterijų susiaurėjimas
- Lėtinės inkstų ligos
- Miego apnėja
- Retos būklės – antinksčių navikas ar tam tikros endokrininės ligos
Kas turi didesnę riziką?
- Lėtinėmis inkstų ligomis sergantys asmenys
- Diabetu sergantys žmonės
- Moterys
- Kai kurios rasinės ar etninės grupės
Kokios grėsmės kyla dėl atsparios hipertenzijos?
Jeigu kraujospūdis išlieka padidėjęs nepaisant gydymo, ženkliai didėja insulto, širdies funkcijos nepakankamumo ar inkstų pažeidimo pavojus.
Kaip nustatoma atspari hipertenzija?
Tiksliai diagnozuojant šią būklę, sveikatos priežiūros specialistai įvertina ne tik kraujospūdžio skaičius, bet ir tai, ar medikamentai vartojami kaip nurodyta. Taip pat svarbu atmesti galimus matavimo netikslumus bei „baltos chalatų“ sindromą – nerimą, dėl kurio gydytojo kabinete rodmenys pakyla.
Asmens medicininė apžvalga
- Išsiaiškinama, kada pastebėti pirmieji pakilimo požymiai
- Klausiama apie kraujo spaudimo matavimo tvarką ir namuose
- Peržiūrimi visi vartojami vaistai, papildai, augalinės kilmės produktai
- Vertinamas žalingų įpročių – alkoholio ar rūkymo – vartojimas
- Nagrinėjami galimi antriniai veiksniai
Fizinis patikrinimas
- Gydytojas ieško galimų simptominių pakitimų (pavyzdžiui, pokyčių akyse, būdingų pakenktoms kraujagyslėms)
- Nustato neįprastus garsus pagrindinėse kraujagyslėse, kurie gali signalizuoti apie riebalines sankaupas
Tyrimai ir analizės
- Atliekamas šlapimo tyrimas baltymams nustatyti
- Ištiriamas kraujas: tikrinamas kreatininas, gliukozė, elektrolitai (natris, kalis)
- Vertinami inkstų, antinksčių būklės rodikliai
- Gali būti tiriama skydliaukės veikla (hipotireozė gali prisidėti prie hipertenzijos)
Vaizdiniai ir papildomi tyrimai
- Inkstų ir antinksčių ištyrimui naudojami ultragarsai, rentgeno nuotraukos ar KT skenavimas
- Kai kuriais atvejais reikalingas miego tyrimas dėl miego apnėjos
Kaip gydoma atspari hipertenzija?
Gydymas paprastai susideda iš dviejų esminių strategijų: koreguojamas gyvenimo būdas ir keičiamas arba papildomas vaistų vartojimas.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Ribojama druskos (mažiau kaip 2400 mg per dieną) ir alkoholio suvartojimas
- Vartojant skausmą malšinančius vaistus, pirmenybė teikiama paracetamoliui vietoje NVNU
- Reguliariai atliekama aerobinė fizinė veikla bent 30 minučių kelis kartus per savaitę
Vaistų vartojimas
Dažnai pasitaiko, kad vaistų poveikis sumažėja vien dėl netinkamo vartojimo – pamirštant ar praleidžiant dozes. Labai svarbu laikytis nurodyto grafiko: kiekvieną vaistą vartoti kasdien, teisinga doze ir nustatytu laiku.
Jei vis tik visos priemonės taikomos atsakingai, o kraujospūdis išlieka padidėjęs, gydytojas gali pridėti papildomą medikamentą. Dalis pacientų turi vartoti net keturis ar penkis skirtingus vaistus.
Dažniausios vaistų grupės
- Diuretikai
- Kalcio kanalų blokatoriai
- AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)
Kai kuriems žmonėms gali būti didinamos diuretikų dozės ar pridedamas ketvirtas vaistas – aldosterono antagonistas, pavyzdžiui, spironolaktonas. Gydytojas taip pat gali pasiūlyti beta adrenoblokatorių.
Kaip mažinti atsparios hipertenzijos riziką?
- Nuosekliai vartokite visus paskirtus vaistus
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį
- Bent tris–penkis kartus per savaitę judėkite ne mažiau kaip 150 minučių (arba suskirstykite dienoms)
- Venkite perteklinės druskos ir alkoholio
- Kiekvieną naktį stenkitės išsimiegoti
Kokia ligos eiga ir prognozė?
Daugumai žmonių, sergančių atsparia hipertenzija, galimas kraujospūdžio sureguliavimas reikiamo lygio medikamentais. Tačiau kartais tenka keisti vaistus ar jų derinius, ieškoti stipresnių alternatyvų ar keisti vartojimo laiką – pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus rekomenduojama vartoti vakarais.
Asmenims, kuriems nepavyksta suvaldyti spaudimo, išauga širdies nepakankamumo, širdies smūgio, insulto bei inkstų pažeidimo tikimybė.
Kasdienybė su atsparia hipertenzija
Gyventi su nuolat padidėjusiu kraujospūdžiu reiškia kasdien rūpintis savo sveikata: naudoti vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta, sekti spaudimą namuose, riboti sūrų ir alkoholinius produktus, reguliariai lankytis pas gydytoją, judėti, stebėti kūno svorį.
Kokių produktų reikėtų vengti?
Svarbiausia kuo mažiau vartoti druskos. Pasitaiko, kad didelę jos dalį gaunate su perdirbtu maistu arba valgydami ne namuose – todėl verta susipažinti su etiketėmis ir pasirinkti sveikesnius variantus.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
- Jei sunku laikytis gydymo ar kyla klausimų dėl medikamentų vartojimo
- Jei kraujospūdžio rodikliai lieka aukšti, nors laikotės gydymo plano
Kada reikia neatidėliotinos pagalbos?
Staigus ir labai didelis kraujospūdžio pakilimas (180/120 mmHg ir daugiau) kartu su tokiais simptomais kaip stiprus galvos skausmas, spaudimas krūtinėje, svaigulys ar dusulys – tai rimtas pavojus, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Ar reikalingi vaistų pakeitimai ar papildymai?
- Kokie medikamentų deriniai Jums tinkamiausi?
- Kaip dažnai reikėtų stebėti kraujospūdį namuose?
- Kaip dažnai būtina lankytis patikrinimams?
