Judant į didesnį aukštį – ar tai būtų kelionė po kalnus, žygis ar skrydis į aukštai įsikūrusią vietovę – organizmas gali susidurti su deguonies trūkumu. Šiam reiškiniui apibūdinti vartojama sąvoka „aukščio liga“. Tai įvairios sveikatos problemos, kylančios tada, kai kūnas nespėja prisitaikyti prie retesnio oro ir mažesnio deguonies kiekio kvėpuojant.
Kas yra aukščio liga
Kylant į kalnus ar aukštai virš jūros lygio, oro slėgis mažėja, todėl kiekviename įkvėpime gauna mažiau deguonies nei įprastai. Kūnui reikia laiko prisitaikyti, tačiau jei tai įvyksta per greitai, gali išsivystyti įvairios būklės, bendrai žinomos kaip aukščio liga. Jos simptomai ir sunkumas priklauso nuo to, kaip greitai pakylama ir kokiame aukštyje esama.
Aukščio ligos rūšys
- Lengviausia ir dažniausia forma – ūminė kalnų liga (ŪKL). Ją dažniausiai patiria žmonės, greitai pakilę į daugiau nei 2,400 metrų aukštį.
- Kai deguonies trūkumas paveikia plaučius ir juose kaupiasi skystis, vystosi aukštuminė plaučių edema (HAPE). Tai pavojinga gyvybei būklė, reikalaujanti skubios pagalbos.
- Sunkiausia forma yra aukštuminė smegenų edema (HACE), kuri pasireiškia smegenų tinimu. Ši būklė taip pat priskiriama kritinėms situacijoms.
Kaip dažnai pasitaiko aukščio liga?
Dažniausiai šios ligos sulaukia žmonės, kurie greitai atsiduria aukštai virš jūros lygio ir nepripranta prie didesnio aukščio. ŪKL paprastai nedažna žemiau nei 2,400 metrų, bet beveik visi, staigiai pakilę virš 3,300 metrų, susiduria bent su lengvais jos požymiais.
Aukščio ligos simptomai
Požymiai, kad kūnas neprisitaiko prie aukščio pakitimų, gali atsirasti per pirmas 24 valandas. Sunkesnių atvejų simptomai pasireiškia vėliau – dažniausiai antrą ar trečią dieną po pakilimo. Simptomai priklauso nuo ligos formos ir eigos:
- Galvos skausmas – dažniausias ir ankstyviausias požymis
- Pykinimas ar vėmimas
- Nedidelis apetito sumažėjimas
- Visuotinis silpnumas, net ilsintis
- Nerimas, mieguistumas, sunkiau užmigti
- Svaigulys ar lengvas apsvaigimas
- Bendras blogos savijautos jausmas
- Retais atvejais – regėjimo pablogėjimas (dažnai rodo sunkesnes formas dėl akies tinklainės kraujagyslių pažeidimo)
Kodėl atsiranda aukščio liga?
Kai organizmas nespėja prisitaikyti prie mažesnio deguonies kiekio ore, kyla įvairių sutrikimų. Lėtas prisitaikymas paprastai leidžia išvengti sunkių simptomų. Greitai atvykus į aukštą vietovę be adaptacijos, rizika didėja.
Kokie veiksniai didina riziką?
- Aukštis virš jūros lygio – kuo aukščiau kylama, tuo didesnė rizika
- Pakilimo greitis – kuo staigiau pasiekiamas didelis aukštis (skrydis, greita kelionė automobiliu), tuo didesnė tikimybė susirgti
- Alkoholio ar tam tikrų raminamųjų, migdomųjų vaistų vartojimas gali apsunkinti prisitaikymą ir didina simptomų tikimybę
- Ankstesnė aukščio ligos patirtis, ypač sunkesnėmis formomis, didina riziką pasikartoti
Neretai klaidingai manoma, kad bendras fizinis pasirengimas ar puiki sveikata apsaugo nuo šios ligos. Tačiau net ir puikiai fiziškai pasiruošę žmonės gali susirgti. Kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, mažakraujystė ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gali pasunkinti simptomus.
Galimos komplikacijos
Jei nekreipiama dėmesio ar nepavyksta laiku atpažinti simptomų, lengva aukščio liga gali peraugti į pavojingas būkles. Plaučių edema gali sukelti rimtą kvėpavimo nepakankamumą vos per keliolika valandų, o smegenų edema – gyvybei pavojingus sutrikimus per parą. Todėl svarbu neatidėlioti pagalbos, pastebėjus bet kokius sunkėjančius simptomus.
Aukščio ligos diagnozavimas
Diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus, bendrą savijautą ir atlikus fizinį ištyrimą. Gydytojas gali matuoti kvėpavimą, kraujo spaudimą, širdies ritmą, o reikalui esant – įvertinti judesių koordinaciją, ieškodamas sunkesnių formų požymių.
Pažangūs tyrimai kartais atliekami jau nusileidus į žemesnį aukštį arba, jei būklė leidžia, vietoje.
- Plaučių rentgenograma padeda nustatyti, ar plaučiuose kaupiasi skystis (HAPE požymiai)
- Elektrokardiograma (EKG) gali būti taikoma norint atmesti kitus susirgimus, pvz., širdies infarktą, kurių simptomai gali būti panašūs
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) praverčia ieškant smegenų tinimo požymių ar ilgalaikių pakitimų po persirgtos smegenų edemos
Gydymo galimybės
Efektyviausias būdas greitai įveikti aukščio ligą – nusileisti į žemesnę vietovę. Kuo skubiau leidžiamasi, tuo greičiau ir lengviau atsigaunama, ypač esant sunkesniems simptomams.
- Jeigu pasireiškė pirmieji simptomai, rekomenduojama sustoti, pailsėti ir leisti organizmui apsiprasti
- Stipresnėms formoms būtina kuo greičiau nusileisti bent 300–1,000 metrų
- Papildomas deguonis gali palengvinti simptomus kol organizmas prisitaiko
- Specialūs vaistai (pavyzdžiui, acetazolamidas, deksametazonas ar nifedipinas) naudojami tiek profilaktikai, tiek gydymui. Deksametazonas ir nifedipinas dažniau skiriami sudėtingesniais atvejais
- Hipobaroterapija – nešiojamos deguonies kameros (vadinamos „Gamovo maišais“) laikinai sumažina simptomus, ypač jei evakuacija į žemesnį aukštį iškart neįmanoma
Kiek trunka sveikimas?
Kaip greitai pagerėja savijauta, priklauso nuo simptomų sunkumo ir taikomo gydymo. Nusileidus į žemesnį aukštį, dauguma jaučiasi vis geriau, simptomai paprastai išnyksta per kelias dienas. Jei pasirenkama likti ir aklimatizuotis vietoje, lengvi pojūčiai trunka nuo kelių valandų iki poros parų, kol organizmas pripras.
Prevencija: Kaip sumažinti riziką?
- Pagrindinė taisyklė – nepakilti į didelį aukštį pernelyg greitai. Virš 2,500 metrų rekomenduojama kilti ne daugiau kaip 300–500 metrų per parą. Dienos aukščio startas – vieta, kur praleidote naktį
- Skirkite laiko poilsiui ir aklimatizacijai – virš 2,500 m rekomenduojama pailsėti bent vieną dieną po atvykimo, o kylant toliau – kas trečią dieną. Virš 4,200 m – poilsio intervalą verta padvigubinti
- Stenkitės nakvoti žemesniame aukštyje – dieną kylant aukščiau, o nakčiai leidžiantis žemyn, sumažinama ligos rizika
- Esant poreikiui, profilaktikai gali būti skiriami tam tikri vaistai (pvz., acetazolamidas, nifedipinas), kartais naudojami ir PDE inhibitoriai, tokie kaip sildenafilis ar tadalafilis
Perspektyvos ir eigą
Daugeliui ši liga sustoja ties nesunkia ūmine forma – tuomet pagrindinis simptomas būna galvos skausmas. Pastebėjus pradinius požymius ir laikinai stabdant kilimą, simptomai nesunkėja ir per vieną–dvi dienas praeina. Lengvesnės aukščio ligos formos paprastai trunka kelias dienas, o adaptavusis – viskas normalizuojasi.
Sunkesnės rūšys – plaučių ir smegenų edema – progresuoja labai greitai ir gali būti mirtinos per parą nuo simptomų pradžios. Todėl itin svarbu laiku atpažinti pavojingus požymius, pavyzdžiui, stiprų dusulį net ramybės metu ar judesių koordinacijos sutrikimus.
Jei simptomai ne tik neslūgsta, bet ir blogėja, niekada nereikėtų tęsti kilimo aukštyn. Pastebėję pykinimą ar stiprų nuovargį, stabdykite kilimą – tai įspėjamieji ženklai apie didėjančią riziką.
Pastebėjus dusulį, sąmonės sutrikimus, kalbos, koordinacijos ar orientacijos pablogėjimą, būtina nedelsiant leistis žemyn arba kreiptis dėl skubios pagalbos – tai požymiai, kad kalbama apie gyvybei grėsmingus komplikacijas.
Gyvenimas su aukščio liga: praktiniai patarimai
Pirmas veiksmas, pasijutus blogai – nebeleisti simptomams stiprėti, sustoti ar, jei įmanoma, nusileisti žemiau. Ilsėtis ir susilaikyti nuo didelio fizinio krūvio verta, kad organizmas galėtų prisitaikyti. Naudojantiems tabako gaminius patariama bent kelias savaites iki kelionės jų atsisakyti – rūkantiesiems deguonies trūkumas dar ryškesnis.
Mitybos ir skysčių svarba
Specialiai keisti mitybos nereikia, bet svarbu vengti alkoholio pirmomis dienomis po atvykimo į aukštą vietovę – alkoholis gali pabloginti simptomus. Taip pat būtina gerti daugiau skysčių, kad neatsirastų dehidratacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Planuodami kelionę į didesnį aukštį, verta pasitarti su šeimos gydytoju – jis gali patarti dėl rizikos mažinimo ir prevencinių priemonių. Esant ryškiems ligos simptomams, būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Kada reikalinga skubi pagalba?
- Dusulys net ir ramybėje
- Spaudimas arba skausmas krūtinėje
- Sutrikusi koordinacija
- Sumišimas, sąmonės aptemimas
- Kalbos neaiškumas
Šie simptomai signalizuoja apie labai sunkias aukščio ligos formas. Nelaukiant būtina pradėti gelbėti žmogų – kuo skubiau nuleisti žemyn ir kreiptis į medikus.
Kokia aukščio ligos grėsmė?
Paprasta ūminė kalnų liga kelia diskomfortą, tačiau paprastai nėra pavojinga, jei toliau nekopiate į aukštį. Tačiau aukštuminė plaučių ir smegenų edema kelia realų pavojų gyvybei ir reikalauja neatidėliotino gydymo.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
