Autizmas yra neurovystymosi sutrikimas, kuris paprastai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Jis gali paveikti įvairius vaiko gebėjimus, įskaitant socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Autizmo spektro sutrikimo (ASS) simptomai gali būti labai įvairus ir skirtis nuo lengvų iki sunkių. Svarbu laiku atpažinti jo požymius ir kreiptis pagalbos, siekiant užtikrinti, kad vaikas gautų reikiamą paramą ir terapiją.
Ankstyvieji požymiai: ką pastebėti?
Autizmo požymiai gali pradėti ryškėti jau pirmaisiais gyvenimo metais. Dažniausiai tėvai pastebi, kad vaikas nekalba tiek, kiek turėtų pagal savo amžių, nesiekia užmegzti akių kontakto, nereaguoja į savo vardą ar neatliepia į socialinius signalus, pavyzdžiui, šypseną. Taip pat gali būti pastebima, kad vaikas neturi susidomėjimo bendrauti su bendraamžiais arba yra labai susikoncentravęs į tam tikrus žaislus ar veiklas, kartodamas tuos pačius veiksmus.
Vienas iš dažniausiai pastebimų autizmo simptomų yra kalbos vėlavimas arba komunikacijos sunkumai. Vaikai gali turėti ribotą žodyną, sunkiai suprasti ar naudoti kalbą bendraujant. Be to, jie gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas arba išreikšti savo emocijas.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei pastebite, kad jūsų vaikas neatitinka amžiaus normų, susijusių su kalba, socialiniais įgūdžiais ar elgesiu, verta pasikonsultuoti su specialistu. Pediatras ar šeimos gydytojas gali būti pirmas žingsnis, siekiant įvertinti, ar vaikas turi kokių nors vystymosi sutrikimų. Tačiau reikėtų būti atsargiems ir neatidėlioti kreipimosi pagalbos, jei kyla rimtų įtarimų. Daugiau informacijos – upesteka.lt.
Autizmo diagnostika yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja daugybė specialistų, įskaitant vaikų psichologus, psichiatrus, logopedus ir specialiuosius pedagogus. Jie atlieka išsamius vertinimus, testus ir interviu su tėvais, siekdami nustatyti, ar vaikas turi autizmo spektro sutrikimą. Kuo anksčiau jis bus diagnozuotas, tuo anksčiau bus galima pradėti terapiją, kuri gali padėti vaikui geriau prisitaikyti prie gyvenimo visuomenėje.
Pagalba po diagnozės
Po autizmo diagnozės nustatymo tėvams gali kilti daugybė klausimų ir nerimo. Svarbu nepamiršti, kad autizmas nėra liga, kurią reikia gydyti, o būklė, su kuria vaikas turės gyventi visą gyvenimą. Tačiau tinkama pagalba gali padėti vaikui įgyti reikalingų įgūdžių ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Yra daugybė intervencijų ir terapijų, kurios gali padėti vaikui su autizmu. Tai gali būti elgesio terapija, kalbos terapija, socialinių įgūdžių lavinimas ir kt. Svarbiausia yra rasti tinkamiausią pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją
