Autofobija – tai būklė, kai žmogų apima intensyvi ir neracionali baimė likti vienam. Toks nerimas gali kilti tiek realiai esant vienam, tiek tik pagalvojus apie vienatvę.
Kas yra autofobija?
Žmonės, turintys autofobiją, patiria stiprų stresą vienumoje net jei supranta, kad objektas ar situacija nėra pavojinga. Kai kuriems ši baimė gali pasireikšti ir esant tarp kitų – tokiu atveju svarbiausias yra ne fizinis, o emocinis atstumas ar izoliacija. Jie gali jaustis vieniši minioje arba nuolat nerimauti, kad bus palikti ar staiga turės būti vieni.
Autofobija dažnai vadinama ir kitais vardais, tokiais kaip monofobija, eremofobija ar isolofobija.
Kaip autofobija skiriasi nuo vienatvės?
Vienatvė – tai emocija, kai žmogus jaučiasi nusivylęs ar nuliūdęs dėl to, kad trūksta norimų ar kokybiškų socialinių ryšių. Tačiau autofobija reiškia, kad žmogus patiria baimę ar stiprų nerimą konkrečiai dėl buvimo vienam, nepriklausomai nuo to, kiek artimųjų ar draugų jis turi.
Kas rizikuoja susirgti autofobija?
Autofobija dažnai pasireiškia vaikystėje, tačiau riziką turėti šią baimę didina ir kiti veiksniai. Vienas svarbių aspektų – asmenybės sutrikimai. Žmonėms su ribiniu asmenybės sutrikimu būdinga stipri atstūmimo, palikimo baimė, o tai gali komplikuoti emocijų reguliavimą. Priklausomas asmenybės sutrikimas sukelia jausmą, kad be kitų pagalbos žmogus negali pasirūpinti savimi, todėl jis negali pakęsti vienatvės.
- Augimas šeimoje, kurioje artimieji turėjo panašių fobijų ar nerimo sutrikimų.
- Moterims specifinės fobijos pasireiškia dažniau nei vyrams.
- Paveldimumas: genetiniai veiksniai gali didinti polinkį nerimo sutrikimams ir fobijoms.
- Agorafobija ar kitos baimės: turintieji autofobiją dažnai turi ir kitų fobijų, pavyzdžiui, bijo išeiti iš namų be palydos.
- Panikos sutrikimas: panikos priepuoliai, kai žmogus bijo, kad vienas pateks į bėdą ir niekas negalės padėti.
Kodėl išsivysto baimė būti vienam?
Dažniausiai šios baimės šaknys glūdi vaikystėje, o ją gali išprovokuoti nemalonios ar traumuojančios patirtys. Pavyzdžiui, jei žmogų kadaise ignoravo, paliko, apie jį nebuvo tinkamai pasirūpinta, gali susiformuoti nuolatinė baimė būti vienam.
- Tėvų skyrybos ar vieno iš tėvų praradimas ankstyvame amžiuje.
- Padėtis, kai vaikas pasiklysta ar atskiriamas minioje nuo artimųjų.
- Panikos priepuolis, sužalojimas ar prievarta, kai šalia nėra pagalbos.
- Traumuojančio įvykio stebėjimas be palaikymo.
Autofobijos simptomai
Turintieji šią baimę dažniausiai supranta, kad jų reakcijos nėra pagrįstos, tačiau negali jų kontroliuoti. Dėl autofobijos žmogus jaučiasi nesaugus be kitų draugijos, gali staiga apimti užplūstantis liūdesys, nerimas ar siaubas.
- Šalčio pojūtis.
- Galvos svaigimas, silpnumas.
- Stiprus prakaitavimas.
- Širdies permušimai ar padažnėjęs plakimas.
- Pykinimas.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Drebulys.
- Sutrikęs virškinimas ar skrandžio skausmai.
Kaip nustatoma autofobija?
Nors ši baimė neturi atskiro įrašo oficialiuose psichinių sutrikimų klasifikacijose, psichologai ar psichiatrai gali ją nustatyti pagal simptomų aprašymą. Kai kurie ženklai, kad diagnozuojama specifinė fobija, yra tokie:
- Baimės jausmas trunkantis mažiausiai pusę metų.
- Likus vienam iškart prasideda nerimo ar panikos simptomai, nors objektyvios grėsmės nėra.
- Noras bet kokia kaina vengti buvimo vienam.
- Baimė ar nerimas trikdo darbo, socialinį ar asmeninį gyvenimą.
Autofobijos gydymas
Vienas veiksmingiausių būdų – ekspozicinė terapija. Jos metu žmogus po truputį mokosi išbūti vienas, pradedant nuo keliolikos minučių ir palaipsniui ilgėjant laikotarpiui. Taip pat dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija, kai išmokstama keisti mintis apie vienatvę ir ugdomi nauji įpročiai.
- Giluminio kvėpavimo bei meditacijos pratimas padeda valdyti nerimą.
- Analizuojamos baimės kilmės priežastys.
- Atrandami nauji būdai įveikti neigiamas mintis apie vienatvę.
Kol vyksta gydymas, kartais trumpam skiriami vaistai nuo nerimo ar beta adrenoblokatoriai, tačiau dažniausiai ilgainiui jų nebeprireikia.
Kokios gali būti pasekmės?
Būtinybė nuolat būti su kuo nors ima veikti pasitikėjimą savimi, santykius, karjerą ir socialinį gyvenimą. Kai kurie dėl baimės lieka nesveikose ar net žalingose santykiuose vien todėl, kad bijo vienatvės. Kiti gali būti pernelyg reiklūs artimiesiems ar partneriams, vis tikrindami, ar jų nepaliks.
Be to, neišgydyta autofobija didina depresijos, potrauminio streso ar priklausomybės nuo svaigalų riziką.
Kada verta kreiptis pagalbos?
- Jei pasikartoja panikos atakos.
- Jeigu nuolatinis nerimas ima trikdyti kasdienybę ar miegą.
- Jei pasireiškia depresijos ar piktnaudžiavimo medžiagomis požymiai.
Ką svarbu aptarti su sveikatos specialistu?
- Kokios priežastys nulėmė mano fobiją?
- Koks gydymas man labiausiai tiktų?
- Ar verta bandyti ekspozicinę terapiją?
- Kiek laiko gali užtrukti terapija?
- Ar vaistai galėtų padėti?
- Ar reikėtų stebėti kokius nors šalutinius požymius ar komplikacijas?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
