B limfocitai – itin svarbios mūsų organizmo apsaugos imuninės sistemos dalys. Šie balti kraujo kūneliai sukuria specifinius baltymus – antikūnus, kurie padeda kovoti su įvairiais į organizmą patekusias virusais, bakterijomis ir kitais kenksmingais mikroorganizmais. B limfocitai užtikrina, kad mūsų kūnas gebėtų atpažinti ir sunaikinti pavojingus patogenus, o kartą įveikus infekciją – prisimintų ją ir reaguotų efektyviau ateityje.
B limfocitų rūšys
B limfocitai nėra tik viena ląstelė – jie skirstomi į du pagrindinius tipus, kurie atlieka skirtingas imuninės apsaugos funkcijas. Išskiriamos plazminės ir atminties ląstelės:
- Plazminės ląstelės – tai brandžios B limfocitų formos, greitai gaminančios didžiulį kiekį antikūnų, kai tik aptinka svetimus antigenus. Šios ląstelės intensyviai dirba kelias dienas ir išskiria tūkstančius antikūnų per sekundę, tačiau jų gyvavimo laikas trumpesnis už kitų B limfocitų.
- Atminties ląstelės – jos išlieka organizme gerokai ilgiau. Jos įsimena specifinius antigenus ir, saugant informaciją apie ankstesnes infekcijas, leidžia imuninėms reakcijoms būti žymiai greitesnėms, jei tas pats patogenas užpultų kūną dar kartą. Skiepai veikia būtent dėl šios B ląstelių savybės.
B limfocitų vaidmuo imuninėje sistemoje
Mūsų organizmo imunitetą sudaro įgimtasis ir įgytas (adaptacinis) imunitetas. Būtent B limfocitai priklauso adaptaciniam imunitetui – jie pritaiko apsaugą prie konkrečių patogenų bei užtikrina ilgalaikę apsaugą. Šios ląstelės ne tik gamina antikūnus, bet ir „įsimena“ priešus, su kuriais jau buvo kovota. Dėl to organizmas sugeba itin greitai mobilizuotis pakartotinių infekcijų metu.
Bendradarbiaudami su T limfocitais, B limfocitai padeda atpažinti pavojingus mikroorganizmus ir net neįprastas, pavyzdžiui, vėžines ląsteles. T limfocitai siunčia signalus ir aktyvina B limfocitus – šie tuomet pradeda sparčiai daugintis ir virsta plazminėmis arba atminties ląstelėmis.
B limfocitų veikimo eiga
B limfocitai įsitraukia į sudėtingą gynybos procesą. Pirmiausia imuninės sistemos ląstelės, vadinamos antigeną pateikiančiomis ląstelėmis, suardo įsibrovėlį ir prisijungia jo daleles prie specifinių baltymų (vadinamų MHC-II kompleksu). Tada pagalbiniai T limfocitai prisitvirtina prie šio komplekso ir aktyvuojasi – tai paskatina B limfocitus reaguoti.
Aktyvuotas T limfocitas prisijungia prie B ląstelės – ši pradeda sparčiai daugintis. Dalis B ląstelių tampa plazminėmis ir pradeda gaminti daugybę antikūnų, o kita dalis transformuojasi į atminties ląsteles, saugančias informaciją ateičiai. Gaminami antikūnai prisijungia prie konkretaus patogeno ir padeda užkirsti kelią tolimesniam žalingam poveikiui organizmui.
B limfocitų kilmė ir lokalizacija
Kūdikio organizme B limfocitai pirmiausiai bręsta kepenyse, o gimus – pagrindinė jų gamybos bei brendimo vieta tampa kaulų čiulpai. Čia iš kraujodaros kamieninių ląstelių jie virsta B limfocitais. Svarbiausios subrendusios B ląstelių „stotelės“ – limfiniai organai: blužnis, limfmazgiai ir kita limfinė sistema.
Sutrikimai, susiję su B limfocitais
Neįprasta B limfocitų veikla gali nulemti įvairias autoimunines ligas bei kraujo sistemos onkologines ligas. Kai šios ląstelės gamina antikūnus prieš savas organizmo ląsteles, išsivysto autoimuniniai negalavimai, tarp kurių dažniausi:
- Lupusas;
- Išsėtinė sklerozė;
- Reumatoidinis artritas;
- Pirmo tipo cukrinis diabetas.
Kai kurie hematologiniai vėžiai taip pat siejami su B limfocitų pokyčiais – iš jų gali išsivystyti:
- Ūminė limfocitinė leukemija;
- Lėtinė limfocitinė leukemija;
- Hodžkino limfoma;
- Ne Hodžkino limfoma;
- B ląstelių limfoma;
- Dauginė mieloma;
- Valdenströmo makroglobulinemija.
B limfocitų kiekio normos
Suaugusiųjų kraujyje limfocitų kiekis paprastai svyruoja nuo 1 000 iki 4 800 viename mikrolitre. B limfocitai sudaro apie 10–20 % visų limfocitų. Nuolat padidėjęs ar sumažėjęs B limfocitų kiekis neretai rodo galimas ligas ar sutrikimus, todėl tai svarbus rodiklis bendrai sveikatai įvertinti.
B limfocitų tyrimai
Nustatyti, kiek limfocitų yra kraujyje, galima atlikus bendrą kraujo tyrimą (BKT). Šis tyrimas leidžia įvertinti bendrą limfocitų kiekį, tačiau jei įtariami sutrikimai, gydytojas gali paskirti išsamesnius tyrimus, tokius kaip limfocitų subpopuliacijų skaičiavimas ar specialius tyrimus, padedančius įvertinti B limfocitų būklę.
Būdai stiprinti imuninę sistemą ir B limfocitus
Nuomonių apie natūralius būdus tiesiogiai padidinti B limfocitų kiekį yra nedaug, tačiau galima daryti daug, kad bendras imunitetas, taigi ir B ląstelės, būtų apsaugotos. Tai – sveikos gyvensenos pagrindai, stiprinantys visą imunitetą ir užkertantys kelią bereikalingoms ypatingų imuniteto ląstelių (įskaitant B limfocitus) išeikvojimui.
- Laiku gauti visus rekomenduojamus skiepus;
- Maitintis subalansuotai ir įvairiai;
- Valdyti stresą ir mokytis atsipalaiduoti;
- Riboti ar visiškai atsisakyti alkoholio;
- Nevartoti tabako gaminių ar elektroninių cigarečių, o jei rūkoma – mesti;
- Kokybiškai miegoti bent 7–8 valandas per naktį;
- Fizinį aktyvumą palaikyti vidutiniu intensyvumu bent 150 minučių per savaitę;
- Dažnai plauti rankas muilu ar naudoti dezinfekcinį skystį.
B limfocitai ir T limfocitai: kuo skiriasi?
Nors tiek B, tiek T limfocitai yra pagrindiniai mūsų apsauginės sistemos „kariai“, jų funkcijos skiriasi. T limfocitai koordinuoja visą imuninį atsaką ir naikina patogenus arba užkrėstas ląsteles. B limfocitai atsakingi už antikūnų gamybą, kurie atpažįsta ir neutralizuoja įsibrovėlius. Svarbu pabrėžti, kad būtent antikūnai efektyviai neutralizuoja svetimus objektus, o ne pats B limfocitas tiesiogiai sunaikina patogeną.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
