Babinskio refleksas (arba Babinskio ženklas) – tai unikalus refleksas, kuris išryškėja, kai švelniai perbraukiate per vaiko pėdos apačią. Tokiu atveju didysis pirštas pakyla aukštyn, o kiti pirštai prasiskleidžia į šonus.
Kaip veikia refleksai?
Refleksai yra nesąmoningi, automatiniai raumenų atsakymai į tam tikrą dirgiklį. Kalbant apie Babinskio refleksą, dirgiklis yra spaudimas ar judesys išilgai pėdos apačios – dažnai naudojamas pirštas ar kitas bukas daiktas. Jūsų kūnas šiuo atveju reaguoja automatiškai, be sąmoningo valdymo.
Babinskio ženklas yra reakcija į pado (plantarinio) refleksą. Pediatrai dažnai vertina šį refleksą siekdami įvertinti vaiko nervų sistemos, ypač smegenų bei nugaros smegenų, būklę.
Babinskio refleksas: raidos skirtumai
Kūdikiams Babinskio refleksas laikomas įprastu reiškiniu – jų motorinės nervų sistemos dar nėra visiškai subrendusios. Todėl, braukiant jiems per pėdos padą, didysis pirštas kyla į viršų, o likusieji pirštai išsiskleidžia. Tačiau vaikui augant šis refleksas nyksta – jam praėjus dvejų metų amžių, Babinskio ženklo jau neturėtų būti. Jei refleksas išlieka ar pasireiškia vėliau, tai gali būti rimtesnių centrinės nervų sistemos sutrikimų ženklas.
Pado refleksas ir jo tikrinimas
Norint ištirti pado refleksą, gydytojas stipriai, bet švelniai nubraukia per pėdos padą – nuo kulno prie mažojo piršto ir tada link didžiojo. Teigiamas Babinskio ženklas matomas tuomet, kai didysis pirštas kyla aukštyn, o kiti pirštai išsiskleidžia nuo centro į šonus.
Ar Babinskio ženklas gali pasirodyti suaugusiems?
Suaugusiam žmogui ar vaikui vyresniam nei dvejų metų Babinskio refleksas neturėtų pasireikšti. Tokiu atveju teigiamas refleksas rodo galimus judėjimą valdančios nervų sistemos pažeidimus – tai dalis smegenų bei nugaros smegenų. Tokie pažeidimai gali būti susiję su įvairiomis ligomis ar būklėmis.
- Šoninė amiotrofinė sklerozė (ALS)
- Smegenų navikai
- Meningitas
- Išsėtinė sklerozė
- Neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga
- Nugaros smegenų pažeidimai
- Insultas (smegenų kraujotakos sutrikimai)
Refleksų skirtumai: Babinskio ženklas ir pado sugriebimo refleksas
Po dvejų metų vaikams Babinskio refleksą pakeičia pado sugriebimo refleksas. Suaugusiojo ar vyresnio vaiko pėdai prisilietus, pirštai turėtų susispausti žemyn, o ne kilti aukštyn. Ši reakcija – pado sugriebimo refleksas – rodo įprastą motorinės sistemos veikimą vyresniame amžiuje.
- Babinskio ženklas: pirštai išsiskleidžia ir didysis kyla aukštyn.
- Pado sugriebimo refleksas: pirštai susiriečia žemyn prie pado.
Kada Babinskio refleksas išnyksta?
Dažniausiai šis refleksas išnyksta vaikui sulaukus dvejų metų. Tačiau pasitaiko, kad kai kurie mažyliai šį refleksą praranda jau pirmais gyvenimo metais.
Refleksų testavimas
Pado refleksų testas dažnai atliekamas vaikų neurologinio įvertinimo metu arba tiriant suaugusiuosius, įtariant centrinės nervų sistemos pažeidimą. Tyrimas neskausmingas ir labai greitas – tereikia nusiauti batus ir kojines bei atpalaiduoti pėdą. Gydytojas švelniai perbraukia pėdos apačia specialiu instrumentu, stebėdamas pirštų judesius.
Kartais pado refleksą reikia tikrinti alternatyviais būdais, jei žmogus turi mažiau kaip penkis pirštus ar kitas anatomines ypatybes.
Galimi refleksų testavimo rezultatai
Kai refleksas yra teigiamas (Babinskio ženklas): didysis pirštas kyla į viršų, kiti pirštai išsiskleidžia. Tai laikoma normaliu tik mažiems vaikams iki dvejų metų.
Jei pado refleksas neigiamas: pirštai arba nereaguoja, arba linksta žemyn – susigriebdami, kaip būdinga pado sugriebimo refleksui. Tai įprasta vyresniems nei dvejų metų vaikams ir suaugusiesiems.
Situacijos, kai pirštų visai nereaguoja, gali rodyti sutrikusią signalų perdavimą nugaros smegenyse.
Iš kur kilo Babinskio ženklas?
Ši refleksinė reakcija buvo aprašyta dar XIX amžiaus pabaigoje neurologo, kurio garbei ir pavadintas Babinskio ženklas. Kartais Babinskio refleksas vadinamas tiesiamuoju pado refleksu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
