Baltymų kiekio kraujyje sumažėjimas (hipoproteinemija) reiškia, kad jūsų kraujyje baltymų yra mažiau nei įprasta. Baltymai atlieka svarbų vaidmenį organizme – jie reikalingi imuninei sistemai, raumenims ir organams formuotis ir tinkamai funkcionuoti. Dėl šios priežasties baltymų kiekio tyrimai dažnai įtraukiami į bendrus sveikatos patikrinimus ir padeda nustatyti ar įtarti įvairius sveikatos sutrikimus.
Baltymų rūšys kraujyje
Kraujyje vyrauja dvi pagrindinės baltymų grupės – albuminas ir globulinas. Kiekviena jų turi unikalų vaidmenį:
- Albuminas palaiko skysčių pusiausvyrą, apsaugodamas nuo jų perteklinio kaupimosi audiniuose.
- Globulinas dalyvauja krešulių susidaryme bei užtikrina kepenų ir inkstų veiklą.
Tyrimai gali parodyti, jog sumažėjęs tik vienos arba abiejų šių baltymų kiekis. Gana dažnai žmogus apie hipoproteinemiją sužino visiškai atsitiktinai, atlikus įprastą kraujo tyrimą. Kartais tyrimai skiriami ir dėl tam tikrų nusiskundimų – kai kurie požymiai aiškiai rodo baltymų trūkumą.
Hipoproteinemijos simptomai
Nepakankamas baltymų kiekis kraujyje gali pasireikšti įvairiais požymiais, kurie dažnai priklauso nuo priežasties ir trūkumo masto. Galimi simptomai:
- Trapūs arba slenkantys plaukai, spalvos praradimas
- Sausa oda, bėrimai, žaizdelės
- Skysčių kaupimasis pilvo srityje ar kojose (edema)
- Išsekimas, jėgų trūkumas
- Pasikartojančios infekcijos
- Niežulys
- Geltona odos ar akių spalva (gelta)
Galimos baltymų sumažėjimo priežastys
Bendras baltymų kiekis kraujyje yra jautrus rodiklis, kurį gali paveikti daug skirtingų veiksnių:
- Autoimuninės ligos. Sergant celiakija, Krono liga ir panašiomis ligomis sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas.
- Infekcijos ar uždegiminiai procesai. Tokiais atvejais organizmui reikia daugiau baltymų, kad suvaldytų uždegimą ar kovotų su infekcija.
- Padidėjęs metabolizmas. Po ligų, traumų ar aktyvios fizinės veiklos baltymų poreikis gali išaugti.
- Inkstų ligos. Kai kurie inkstų sutrikimai (tarkim, nefrozinis sindromas) pinga baltymų kiekį kraujyje.
- Kepenų ligos. Tokios būklės kaip cirozė ar hepatitas mažina gaminamo albumino kiekį.
- Nesubalansuota mityba. Nepakankamas maistinių baltymų suvartojimas lemia bendrą jų trūkumą.
- Nėštumas ir žindymas. Šiuo periodu baltymų reikia daugiau, todėl gali prireikti papildomo jų kiekio.
Baltymų trūkumą neretai sukelia tiesiog nepakankamas jų kiekis maiste.
Kokios gali būti komplikacijos?
Dažnai hipoproteinemija būna rimtesnių ligų – pavyzdžiui, kepenų ar inkstų pažeidimo – požymis. Tokiais atvejais, jei būklė negydoma, gali kilti pavojingų komplikacijų. Ypač didelis baltymų trūkumas sietinas su kvašiorkoru – sunkiu baltyminio nepritekliaus sukeltu išsekimu.
Hipoproteinemijos nustatymas ir reikšmė
Tiksliam sutrikimo nustatymui gydytojas paskirs išsamius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti įvairius baltymus:
- Išsami cheminė kraujo panelė, kurioje matuojamas albumino kiekis.
- Globulino koncentracijos tyrimas.
Standartiniai baltymų kiekio rodikliai (gramais viename decilitre):
- Bendras baltymų kiekis: 6,3–8,0 g/dl
- Albuminas: 3,9–4,9 g/dl
- Globulinas: 2,0–3,5 g/dl
Toks tyrimas taip pat leidžia apskaičiuoti albumino ir globulino santykį (A/G rodiklį). Įprastai albumino kiekis šiek tiek didesnis už globulino, o santykis – kiek didesnis nei 1.
Jei gauti rezultatai rodo baltymų trūkumą, gydytojas gali pasiūlyti išsamesnius tyrimus, ypač jei įtaria kepenų ar inkstų ligas.
Gydymo būdai
Kaip bus tvarkomasi su sumažėjusiu baltymų kiekiu, priklauso nuo jo priežasties. Jei trūkumą lemia mityba ar padidėjęs poreikis nėštumo metu, dažniausiai pakanka sureguliuoti baltymų suvartojimą. Esant kepenų, inkstų ligai ar valgymo sutrikimams, didesnis baltymų kiekis maiste bus tik dalis kompleksiško gydymo plano.
Ar galima išvengti baltymų trūkumo?
Neretai pakanka laikytis subalansuotos mitybos, kad baltymų kiekis kraujyje išliktų normalus. Visgi yra daug būklių, tokių kaip kepenų ar inkstų ligos, kurių išvengti ne visada įmanoma.
Prognozė ir gyvenimas su hipoproteinemija
Kokie pokyčiai laukia žmogaus aptikus hipoproteinemiją, priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kadangi šį sutrikimą gali sukelti labai skirtingi veiksniai, kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai. Gydytojas paaiškins, ką reiškia jūsų atvejis ir kokių veiksmų imtis toliau.
Savijautos palaikymas ir savirūpa
Baltymai svarbūs raumenų formavimuisi, maistinių medžiagų pernešimui, audinių atstatymui. Todėl svarbu rinktis įvairius baltymingus maisto produktus, aprūpinančius organizmą reikalingomis medžiagomis.
Vis dėlto, jeigu baltymų trūkumas susijęs su liga, reikės ne tik keisti mitybą, bet ir laikytis gydytojo paskirtų rekomendacijų bei gydymo plano.
Stebint savo savijautą, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, galinčius rodyti būklės pablogėjimą. Gydytojas informuos, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį jūsų situacijoje ir kada būtina kreiptis pagalbos.
