Bario klizma – tai diagnostinis radiologinis tyrimas, kurio metu naudojami rentgeno spinduliai ir speciali kontrastinė medžiaga, siekiant detaliai apžiūrėti storąją žarną. Šis tyrimas taip pat žinomas kaip apatinės virškinimo trakto rentgenograma, kolonos rentgenas ar apatinės virškinimo sistemos tyrimas.
Bario klizmos paskirtis
Bario klizma leidžia gydytojams stebėti įvairius storojo žarnyno pokyčius ar pakitimus. Tyrimas apima tokius organus kaip storosios žarnos, tiesioji žarna ir išangė. Šis metodas padeda aptikti ar įvertinti:
- Užsisukusią ar užsisukimo riziką turinčią storąją žarną (volvulus).
- Piktybinius auglius ar žarnų polipus.
- Išsikišimus žarnos sienelėje (divertikulus), taip pat jų uždegimus (divertikulitą).
- Lėtines uždegimines žarnyno ligas – pavyzdžiui, opini kolitą ar Krono ligą.
- Storųjų žarnų nepraeinamumą.
Šis tyrimas dažnai skiriamas pacientams, kuriuos vargina įvairūs žarnyno negalavimai ar skausmai, nustatomas kraujas išmatose, aiškios neišaiškintos tuštinimosi pokyčių, užkietėjimas, viduriavimas ar nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas. Įprastai sprendimą dėl tyrimo rūšies – bario klizmos ar kolonoskopijos – priima gydytojas, įvertinęs paciento būklę.
Kaip atliekamas tyrimas
Bario klizmą paprastai atlieka radiologo specialistas arba radiologijos technikas. Šie sveikatos priežiūros darbuotojai yra įgudę naudoti diagnostinius vaizdinimo aparatus.
Atliekant tyrimą naudojamas rentgeno aparatas, vadinamas fluoroskopu, kuris leidžia vaizdą matyti realiu laiku. Procedūros metu į žarnyną specialia žarna suleidžiamas baltas, tirštas baris – ši medžiaga padeda aiškiau matyti žarnyno sienelę, formą ir dydį. Kai kuriais atvejais per tą patį vamzdelį gali būti suleista oro – tuomet atliekama vadinamoji dvigubo kontrasto bario klizma.
Pasiruošimas tyrimui
Prieš procedūrą gydytojas pateiks išsamius nurodymus. Dažniausi pasiruošimo reikalavimai:
- Pakankamai laiko prieš tyrimą nevalgyti kieto maisto ir nevartoti pieno produktų.
- Gerti tik skaidrius skysčius, pavyzdžiui, vandenį, sultinį ar skaidrų ledą.
- Kurį laiką nevartoti tam tikrų vaistų.
- Prieš tyrimą išgerti ar susileisti laisvinamųjų, kad žarnos būtų visiškai tuščios (dažniausiai paskiriama magnio citrato, bisakodilio tablečių arba žvakutės).
Kaip vyksta pats tyrimas
Bario klizmos trukmė įprastai siekia nuo pusvalandžio iki valandos. Tyrimo dieną pacientui rekomenduojama- nusirengti ir nusiimti visus papuošalus, apsivelkama ligoninės marškinėliais. Tuomet ligonis guli ant šono specialioje stalo, esančio po rentgeno aparatu.
Specialistas atlieka kelis kontrolinius rentgeno vaizdus, kad įsitikintų, jog žarnos visiškai išvalytos. Į tiesiąją žarną per minkštą, suteptą vamzdelį įvedamas baris, o prireikus – dar ir oras. Vaizdo stebėjimo metu padaromos nuoseklios nuotraukos iš įvairių pozicijų – kai kurias jų reikia atlikti sulaikius kvėpavimą ar pakeitus kūno padėtį. Visa tai padeda tiksliai įvertinti žarnyno būklę.
Kaip jausitės tyrimo metu?
Didžioji dauguma pacientų skausmo nejaučia, tačiau kai kuriems procedūros metu gali pasireikšti:
- Pilvo spazmai ar tempimas.
- Diskomfortas, pilnumo jausmas pilvo apačioje.
- Spaudimas ir noras pasišalinti.
Norint sumažinti šiuos pojūčius, rekomenduojama giliai kvėpuoti ir stengtis neatlikti tuštinimosi tol, kol gydytojas duos leidimą.
Ką daryti po tyrimo?
Surinkus visas būtinąsias nuotraukas, vamzdelis išimamas ir galima eiti į tualetą. Kitomis dienomis svarbu vartoti daug vandens bei valgyti skaidulinių medžiagų turintį maistą: įvairias daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus. Tai pagreitina bario pasišalinimą iš žarnyno ir pagerina tuštinimosi reguliarumą. Kartais gydytojas papildomai rekomenduoja išgerti laisvinamųjų.
Kurį laiką galite stebėti, kad išmatos tampa baltos, pilkšvos ar šviesiai rudos spalvos – tai visiškai natūralu ir rodo, kad baris pašalinamas iš organizmo.
Tyrimo galimos rizikos
Nors bario klizma atliekama saugiai, labai retais atvejais gali pasitaikyti komplikacijų:
- Alerginių reakcijų į kontrastinę medžiagą.
- Žarnyno gleivinės pažeidimų ar plyšimo.
- Sunkus užkietėjimas ar žarnų nepraeinamumas dėl sukietėjusio bario.
Baris savaime nėra radioaktyvus, tačiau rentgeno spinduliai skleidžia mažą jonizuojančiosios spinduliuotės kiekį.
Rezultatai ir tolesni veiksmai
Po tyrimo vaizdus įvertins radiologijos specialistas ir pateiks išvadas gydytojui, kuris paskyrė tyrimą. Rezultatai ir tolimesni žingsniai paprastai aptariami per kelias dienas, kai bus gautas galutinis atsakymas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Po bario klizmos skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei pastebite:
- Labai išsipūtusį pilvą.
- Svaigulį ar silpnumą.
- Pakilusią temperatūrą.
- Negalite tuštintis ar pasišalinti dujų ilgiau nei dvi paras.
- Kraują išmatose.
- Labai stiprų pilvo skausmą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
