Barofobija – tai itin stipri ir dažnai sunkiai paaiškinama baimė, susijusi su žemės trauka. Pats terminas sudarytas iš dviejų graikų kalbos žodžių, reiškiančių „svorį“ ir „baimę“. Žmonės, kenčiantys nuo barofobijos, jaučia stiprų nerimą arba netgi paniką, kai susiduria su situacijomis, primenančiomis apie gravitacijos poveikį ar galimus pavojus, kylančius dėl jos veikimo.
Kas kelia baimę barofobijos atveju
Patiriantys barofobiją žmonės gali vengti tam tikrų vietų ar veiklų, nes bijo gravitacijos poveikio. Dažniausi nerimo šaltiniai yra tokie:
- Pernelyg stiprus traukos poveikis, kuris galėtų „prispausti“ ar suspausti kūną.
- Sunku atsikratyti minčių, kad dėl gravitacijos gali nukristi sunkus daiktas ir sužaloti juos ar artimuosius.
- Baimė nukristi iš aukštai arba nuo laiptų.
- Baimė, kad daiktai gali iškristi iš rankų ir sudužti dėl gravitacijos.
- Siaubas, kad gravitacija galėtų susilpnėti, o žmonės būtų nublokšti aukštyn į orą ar net į kosmosą.
Kaip pasireiškia barofobijos simptomai
Nors dažniausiai žinoma, kad šios baimės yra nepagrįstos, panikos simptomai ištikus vis tiek būna sunkiai suvaldomi. Barofobijos požymiai dažnai pasireiškia, kai žmogus susimąsto apie gravitaciją ar patenka į situaciją, kuri primena apie šį reiškinį. Šie simptomai gali apimti:
- Drebulys ar stiprus virpėjimas.
- Svaigulys, galvos lengvumas.
- Padidėjęs prakaitavimas.
- Širdies plakimo padažnėjimas.
- Pykinimas.
- Skausmingas kvėpavimas ar oro stoka.
- Sutrinka virškinimas arba atsiranda skrandžio skausmas.
- Šaltkrėtis.
Kam gresia barofobija
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių kenčia nuo barofobijos, sudėtinga, nes daugelis bijo kalbėti apie savo baimes. Visgi žinoma, kad tam tikri veiksniai didina riziką patirti specifinę fobiją:
- Moteriai statistiškai fobijos pasireiškia dažniau.
- Artimųjų ar giminaičių, sergančių nerimo sutrikimais, istorija.
- Paveldimi pokyčiai genuose, didinantys nerimo sutrikimų tikimybę.
Susijusios fobijos
Dažnai vien barofobija neapsiriboja – kitos susijusios baimės gali būti:
- Akrofobija – aukščio baimė.
- Apeirofobija – begalybės baimė.
- Astrofobija bei kosmoso baimė – nerimas dėl atviros kosminės erdvės.
- Bazifobija – baimė nukristi.
- Batmofobija – baimė lipti laiptais ar judėti stačiu šlaitu.
Kodėl atsiranda baimė gravitacijai
Dažnai barofobijos šaknys glūdi tam tikruose išgyvenimuose ar traumuojančiose situacijose. Stiprų nerimą gali sukelti:
- Sunki trauma ar kritimas iš aukščio.
- Eismo įvykis, kai žmogų išmeta iš transporto priemonės ar nuo gyvūno.
- Artimo žmogaus ar kito asmens sunkus sužeidimas ar žūtis nukritus.
- Situacijos, kai ant žmogaus ar šalia krinta stambūs daiktai.
- Filmai ar laidos apie kosmonautus, patiriančius nelaimes kosmose.
Kaip nustatoma ši fobija
Barofobijai diagnozuoti nenaudojami jokie specialūs testai ar tyrimai. Psichikos sveikatos specialistas įvertina šią būklę pokalbio metu, išklausęs žmogaus išgyvenimus:
- Kokie simptomai ir kokio intensyvumo jie yra.
- Kaip ilgai jaučiama baimė.
- Kokį poveikį tai daro kasdieniam gyvenimui.
Specifinei fobijai būdinga, jei baimė dėl gravitacijos stipri, lydi kasdien, išlieka bent pusę metų ir verčia keisti savo elgseną ar vengti tam tikrų vietų bei veiklų.
Kaip gydoma barofobija
Sergantiesiems barofobija efektyviausiai padėti gali kvalifikuotas psichologas ar psichoterapeutas. Dažniausiai taikomi gydymo būdai yra šie:
- Kognityvinė elgesio terapija: padeda suprasti, iš kur kyla baimės ir kaip jas galima keisti racionalesniais įsitikinimais.
- Ekspozicinė terapija: laipsniškai ir saugiai susiduriama su baimės objektu, pavyzdžiui, stebint nuotraukas, vaizdus ar diskutuojant apie gravitacijos reiškinį, o vėliau imantis paprastų veiksmų, susijusių su ja.
- Hipnoterapija: naudojama tam tikros būsenos ar transo metu, kad būtų galima pasiekti ir keisti giliau slypinčius prisiminimus ir emocijas, susijusias su baime.
- Vaistai: tam tikrais atvejais gali būti paskiriami raminamieji vaistai ar antidepresantai, kad būtų lengviau įveikti gydymo procesą. Paprastai jų reikia laikinai.
Kokios galimos komplikacijos
Jei barofobija tampa itin stipri, žmogus gali pradėti vengti išeiti iš namų ar būti viešose vietose. Dėl tokio aktyvumo apribojimo išauga ir agorafobijos tikimybė. Siekdami jaustis saugiai, žmonės vis rečiau dalyvauja socialiniame ar šeimos gyvenime, atsisako mėgstamų veiklų. Dėl to kyla papildomų psichologinių problemų:
- Depresija, socialinio gyvenimo atsiribojimas, niūrios mintys.
- Panika ar net stiprūs panikos priepuoliai.
- Priklausomybės nuo žalingų medžiagų.
Kada verta kreiptis pagalbos
Būtina pasitarti su specialistu, jei dėl barofobijos patiriami panikos priepuoliai ar nuolatinis nerimas taip stipriai veikia kasdienybę ir miego kokybę, kad tampa sunku normaliai gyventi. Taip pat verta kreiptis esant depresijos požymiams ar pradėjus vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kodėl kilo ši fobija ir kas ją stiprina?
- Kokios gydymo priemonės labiausiai tinkamos šiuo atveju?
- Ar man praverstų ekspozicinė terapija?
- Kiek laiko gali trukti gydymas?
- Ar vaistai padės sumažinti simptomus?
- Kokius galimus sunkumus ar pasikeitimus reikėtų atidžiau stebėti?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
