Bartono lūžis yra reta riešo trauma, kai lūžta stipinkaulio galas ir kaulo dalis pašlyja iš savo įprastos vietos. Tokia trauma dažniausiai įvyksta nugriuvus ant sulenktos rankos, todėl stiprus smūgis tenka riešui.
Bartono lūžio tipai
Yra dvi šio lūžio rūšys, kurios priklauso nuo to, į kurią pusę pasislenka kaulo fragmentai:
- Dorsalinis Bartono lūžis – kai iškiliu kaulo galu iškyla viršutinė plaštakos pusė, t. y. rankos nugarinė dalis.
- Volininis (arba atvirkštinis) Bartono lūžis – kai iškili dalis susidaro delno pusėje. Ši lūžio rūšis pasitaiko dažniau.
Kam būdingi šie lūžiai?
Bartono lūžiai gali atsitikti visiems, nes kiekvienas gali pargriūti. Vis dėlto didesnė rizika kyla jauniems vyrams, ypač dirbantiems fizinį darbą arba važinėjantiems motociklu. Dažniausiai taip sužalojama per nelaimingus atsitikimus darbe ar avarijose.
Žmonėms, sergantiems osteoporoze, Bartono lūžio rizika padidėja, nes susilpnėję kaulai lengviau lūžta. Ši būklė ypač dažna vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Lūžių paplitimas
Bartono lūžiai nėra tokie dažni kaip kiti riešo lūžiai. Nors stipinkaulis – dažniausiai lūžtantis rankos kaulas ir tokios traumos sudaro apie penktadalį visų lūžių – specifinis Bartono lūžis pasitaiko retai.
Bartono lūžio simptomai
- Mėlynės aplink riešą
- Pastebimas iškilimas ties riešu
- Skausmas ir neįmanoma pajudinti riešo be diskomforto
- Jutimo sutrikimai: dilgčiojimas ar nutirpimas pirštuose
- Tinimas
- Aštrus ar ilgalaikis riešo skausmas
Priežastys
Dažniausia Bartono lūžio priežastis – kritimas ant ištiestos ir sulenktos rankos. Retais atvejais tai gali nutikti ir per automobilių ar motociklų avarijas.
Diagnostika
Įtarus Bartono lūžį, svarbu kuo greičiau kreiptis pas gydytoją. Apžiūros metu specialistas išsamiai išklausinės apie simptomus, traumos aplinkybes ir jos sunkumą. Patvirtinti lūžiui ir įvertinti jo pobūdžiui pastatyti atliekama rentgeno nuotrauka, kurioje matomi pažeisti kaulai, jų fragmentų padėtis, tarpai tarp jų, kiek pažeistas kaulo paviršius.
Kartais prireikia papildomų tyrimų – kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo, ypač jei reikia detaliai ištirti sausgysles, raumenis ar raiščius aplink traumuotą riešą.
Diagnozės metu gydytojas klausia: rūpi, kiek stiprus skausmas, kokie pagrindiniai simptomai, kokiu būdu ir kada įvyko trauma, ar žmogus gali judinti riešą.
Gydymas ir reabilitacija
Pirmiausia riešas įtvirtinamas įtvaru, o tuomet dažnai prireikia specializuoto ortopedo chirurgo konsultacijos. Šio tipo lūžiai dažnai gydomi operaciniu būdu, taikant atvirą kaulų reponavimą ir vidinę fiksaciją (ORIF).
- Atvira reponacija: gydytojas atveria traumą, tiksliai atstato kaulų fragmentus į ankstesnę padėtį.
- Vidinė fiksacija: kaulai sustiprinami varžtais, plokštelėmis, strypais ar kaiščiais, kad tinkamai sugytų.
Papildomai gali būti rekomenduojama vartoti skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną.
Kaip ilgai gyjama po Bartono lūžio?
Nesudėtingais atvejais, kai operacijos nereikia, gali pakakti šešias savaites nešioti gipsą ar įtvarą, po kurio paskiriama reabilitacija – judesių ir stiprumo treniravimas. Dažnu atveju pagerėjimas juntamas po kelių mėnesių, tačiau pilnas kaulo ir funkcijos atsistatymas gali trukti net metus. Leidimą grįžti prie sporto ar aktyvesnių veiklų būtinai turi patvirtinti gydytojas.
Kaip apsisaugoti nuo Bartono lūžio
- Būkite ypatingai atsargūs sportuodami, dirbdami fizinius darbus, važinėdami motociklu ar dirbdami aukštyje.
- Jei turite polinkį į osteoporozę, pašalinkite griuvimo pavojus namuose, naudokite pagalbinius įrenginius (lazdelę, vaikštynę).
Prognozė po Bartono lūžio
Daugeliui žmonių po šio lūžio pavyksta grįžti į įprastą gyvenimą ir kasdienę veiklą. Vertėtų žinoti, kad kartais pasitaiko komplikacijų.
Galimos komplikacijos
- Ūminis kompartmeto sindromas – būklė, kai kraujotaka į pažeistus audinius yra sutrikusi, gali būti pakenkti nervai ir raumenys.
- Kaulų infekcija (osteomielitas) – didesnė rizika, jei įvyksta atviras lūžis ir kaulas prasiskverbia pro odą.
- Riešo kanalo sindromas – jei lūžis tinkamai nesugyja, gali užspausti nervą, sukelti skausmą, silpnumą ir tirpimą.
- Sudetinis regioninis skausmo sindromas – reta būklė, atsirandanti dėl periferinių nervų veiklos sutrikimo po traumos.
- Netaisyklingas sugijimas (malunionas) – kai kaulai suauga kreivai.
- Kiti pažeidimai – lūžęs kaulas gali pažeisti aplinkinius raumenis, kraujagysles, nervus, raiščius ar sausgysles.
Atsiradus komplikacijų požymiams ar rūpesčių dėl gijimo, būtina pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytojus?
Vyresniems nei 50 metų amžiaus pacientams, jau patyrusiems kaulų lūžį, dažnai rekomenduojami papildomi tyrimai osteoporozei nustatyti – silpni kaulai padidina kitų lūžių pavojų ateityje.
Kreiptis į skubios pagalbos skyrių būtina įtariant lūžį, ypač jei skausmas labai stiprus, riešas deformuotas, tirpsta pirštai ar pasikeičia jų spalva.
Klausimai gydytojui
- Ar prireiks operacijos?
- Kokio tipo lūžis man nustatytas?
- Kada galėsiu nusiimti gipsą ar įtvarą?
- Kada bus galima grįžti prie įprastos veiklos ir sporto?
