Basalinės kūno temperatūros metodas yra natūralus vaisingumo stebėjimo būdas, padedantis nustatyti, kada jūsų šansai pastoti yra didžiausi. Šis terminas reiškia žemiausią jūsų kūno temperatūrą, užfiksuojamą tada, kai esate visiškai pailsėjusi. Stebėdami šią temperatūrą kasdien, galite prognozuoti ovuliaciją – laikotarpį, kai kiaušialąstė išskiriama iš kiaušidės. Tai leidžia tiksliau suplanuoti, kada mylėtis, jei norite pastoti, arba kokių dienų vengti, jei planuojate nenaudoti kontraceptinių priemonių.
- 1.Kaip veikia šis metodas
- 2.Kuo skiriasi įprasta kūno temperatūra nuo bazinės?
- 3.Kodėl žmonės renkasi šį stebėjimo būdą?
- 4.Kaip tinkamai matuoti bazalinę temperatūrą?
- 5.Kaip atrodo temperatūros kitimai ciklo metu?
- 6.Ar bazalinė temperatūra pakyla prieš mėnesines?
- 7.Kaip suprasti, kad ovuliacija jau įvyko?
- 8.Nėštumo planavimas remiantis temperatūros stebėjimu
- 9.Pagrindiniai bazalinės temperatūros metodo privalumai
- 10.Galimi metodo trūkumai
Kaip veikia šis metodas
Po ovuliacijos jūsų kūno temperatūra natūraliai padidėja dėl progesterono – hormono, atsakingo už gimdos paruošimą nėštumui – kiekio augimo. Basalinės temperatūros stebėjimas prasideda pirmąją ciklo dieną ir tęsiasi iki sekančių mėnesinių. Nors ne visada pavyksta nuspėti tikslią ovuliacijos dieną, ilgalaikis temperatūros stebėjimas padeda pastebėti tendencijas ir numatyti, kada ovuliacija greičiausiai įvyks. Jei norite pastoti, seksą reikėtų planuoti dienomis prieš pat ovuliaciją ir iškart po jos.
Kuo skiriasi įprasta kūno temperatūra nuo bazinės?
Bazalinė temperatūra – tai kūno temperatūra iškart nubudus, dar prieš atsikeliant iš lovos ar pradedant bet kokią veiklą. Net ir minimalus judėjimas ar kelių minučių pabudimas gali turėti įtakos rezultatams. Būtent todėl svarbu temperatūrą matuoti kiekvieną rytą tuo pačiu metu ir naudojant specialų bazalinį termometrą – jo parodymai yra tikslesni (rodo du skaitmenis po kablelio), nei paprasto termometro.
Kodėl žmonės renkasi šį stebėjimo būdą?
Daugelis pasirenka bazalinės temperatūros metodą dėl natūralumo – nereikia vartoti vaistų ar hormonų. Tai prieinamas ir nebrangus būdas geriau pažinti savo kūną. Nors pradžioje gali prireikti kantrybės ir įgūdžių, ilgainiui stebint temperatūrą kartu su kitais kūno pokyčiais (pavyzdžiui, krūtų jautrumu ar gimdos kaklelio gleivių pasikeitimais) bus lengviau tiksliai atpažinti, kada vyksta ovuliacija.
Kaip tinkamai matuoti bazalinę temperatūrą?
- Pradėkite matuoti temperatūrą pirmąją mėnesinių dieną ir tęskite iki kitų mėnesinių.
- Visada matuokite temperatūrą tuo pačiu metu, iškart prabudus, dar neišlipus iš lovos. Laikykite termometrą greta lovos, kad būtų patogu pasiekti.
- Temperatūrą matuokite nuolat toje pačioje vietoje (burnoje ar išeinamojoje angoje).
- Rinkite duomenis kiekvieną rytą ir žymėkite grafike ar specialioje programėlėje, kad būtų lengviau analizuoti temperatūros pokyčius.
- Stebėkite, kada įvyksta pakilimas – paprastai po ovuliacijos temperatūra padidėja mažiau nei puse laipsnio Farenheito (maždaug 0,22 °C).
Įprasta, kad ovuliacija vyksta apie 14-ą ciklo dieną, tačiau kiekvienos moters ciklas yra individualus, tad kelių mėnesių stebėjimas padės aiškiau matyti jūsų asmeninę tendenciją.
Kaip atrodo temperatūros kitimai ciklo metu?
Dažniausiai iki ovuliacijos bazalinė temperatūra svyruoja nuo 35,5 iki 36,6 °C (96–98 °F). Po ovuliacijos ji pakyla iki 36,1–37,2 °C (97–99 °F). Kiekvienos moters temperatūros pokytis skiriasi: ji gali padidėti nuo 0,22 °C iki 0,56 °C. Kai kuriais atvejais prieš ovuliaciją gali būti trumpalaikis temperatūros kritimas, po kurio staigiai kyla aukštyn – tai vienas iš ovuliacijos požymių.
Temperatūrą matuokite ir po ovuliacijos iki pat naujo ciklo pradžios. Jei jūsų temperatūra išlieka aukštesnė ir prasidėjus mėnesinėms nenukrenta, yra tikimybė, kad esate pastojusi. Jei nėštumo nėra – temperatūra vėl sumažėja vieną ar kelias dienas prieš prasidedant mėnesinėms.
Ar bazalinė temperatūra pakyla prieš mėnesines?
Iš tiesų, prieš mėnesines bazalinė temperatūra vėl krenta, nebent esate pastojusi – tuomet ji liks pakilusi.
Kaip suprasti, kad ovuliacija jau įvyko?
Naudojant bazalinės kūno temperatūros metodą, ovuliacijos momentą galima identifikuoti tik atgaline data – kai temperatūra yra aukštesnė bent tris dienas iš eilės. Taigi, norint tiksliai nuspėti moteriško vaisingumo langą, reikia reguliariai rinkti ir analizuoti keletą ciklų iš eilės, kad matytumėte aiškius skirtingų fazių skirtumus.
Nėštumo planavimas remiantis temperatūros stebėjimu
Planuojant nėštumą, svarbiausia yra nustatyti tas kelias dienas, kai esate labiausiai vaisinga. Spermatozoidai moters organizme išlieka gyvybingi iki keturių parų, todėl didžiausia tikimybė pastoti – likus kelioms dienoms iki ovuliacijos bei pačią ovuliacijos dieną. Stebėdamos temperatūros svyravimus, moterys gali tiksliau suplanuoti lytinius santykius norėdamos padidinti galimybes pastoti.
Pagrindiniai bazalinės temperatūros metodo privalumai
- Nėra šalutinio poveikio, nereikia jokių vaistų ar hormonų.
- Priemonė itin nebrangi – užtenka specialaus termometro.
- Papildomai stebint kitus kūno pokyčius, didėja informacijos tikslumas.
Galimi metodo trūkumai
- Nevienodas tikslumas, ypač jei ciklai nereguliarūs ar temperatūra matuojama ne visada laiku.
- Nesuteikia apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų.
- Daug veiksnių – pavyzdžiui, stresas, ligos, miego trūkumas, kelionės per laiko zonas, alkoholio vartojimas ar tam tikri vaistai – gali iškreipti matavimų rezultatus.
Jei norite natūraliai sekti vaisingumą, bazalinės kūno temperatūros stebėjimas gali būti vertingas ir nebrangus sprendimas. Tačiau dėl individualaus ciklo dinamikos ir išorinių veiksnių poveikio rekomenduojama šį metodą derinti su kitais vaisingumo stebėjimo būdais arba naudoti kaip papildomą pagalbinę priemonę, jei jūsų tikslas – pastoti arba išvengti neplanuoto nėštumo.
