Bazalinių ląstelių karcinoma yra dažniausiai pasaulyje diagnozuojama odos vėžio rūšis. Ši liga atsiranda, kai pažeidžiamos bazalinės odos ląstelės, esančios giliausiame epidermio sluoksnyje. Pagrindiniai ligos požymiai – lėtai didėjantys odos gumbeliai, blizgantys ar šviesesni ploteliai, kurie gali tapti žvynuotais arba netgi žaizdelėmis.
Kas yra bazalinės ląstelės?
Bazalinės ląstelės – tai mikroskopinės odos epidermio dalelės, kurios nuolat dalijasi, formuodamos naujas odos ląsteles. Senoji oda išstumiama į paviršių ir natūraliai nusilupa. Kai dėl tam tikrų veiksnių šios ląstelės pradeda daugintis nekontroliuojamai, gali vystytis bazalinių ląstelių karcinoma.
Bazalinių ląstelių karcinomos tipai
Ši odos vėžio rūšis skirstoma į keturis pagrindinius tipus:
- Mazginis: Dažniausias tipas. Jis atrodo kaip apvalus gumbelis su matomais kraujagyslių „voratinkliais“.
- Paviršinis sklidimas: Pažeidimai matomi kaip nedideli, rausvai šviesesni žymės ant odos – dažniausiai kūno, rankų ar kojų srityse.
- Sustingusioji (sklerozuojanti): Neretai primena randą, kuris pamažu plečiasi, dažniausiai veido srityje. Taip pat gali būti rausvas taškas.
- Pigmentinė: Retas variantas, kai oda tam tikroje zonoje tamsėja dėl padidėjusios pigmentacijos.
Ką labiausiai veikia ši liga?
Bazalinių ląstelių karcinoma gali susirgti visi, tačiau dažniau ji diagnozuojama vyresniems nei 50 metų žmonėms. Rizika dar didesnė šviesios odos ir šviesių akių žmonėms. Jei ši liga buvo diagnozuota nors kartą, tikimybė, kad vėliau susiformuos kitas nemelanominis odos vėžys, išauga.
Paplitimas
Bazalinių ląstelių karcinoma laikoma dažniausiu piktybiniu naviku iš visų vėžių. Kasmet užfiksuojama milijonai naujų šios ligos atvejų visame pasaulyje.
[Bazalinių ląstelių karcinomos – dinaminis čia] simptomai
Išryškėję bazalinių ląstelių karcinomos požymiai dažniausiai pasireiškia kaip:
- Įvairaus dydžio guzeliai ar iškilimai, žaizdelės, šašeliai ar pleiskanojančios dėmės.
- Dažnai gumbeliai būna šviesesni už natūralią odos spalvą, bet taip pat gali būti rausvi, tamsiai rudi, pilkšvi ar net melsvi.
- Pažeidimai neretai spindi ir yra su mažiomis matomomis kraujagyslėmis.
- Laikui bėgant tokių darinių dydis didėja.
- Kartais šios vietos niežti ar skauda.
- Odos pažeidimai gali peraugti į žaizdas ir tekėti skaidriu skysčiu arba kraujuoti, ypač prisilietus.
Kur dažniausiai pastebimi požymiai?
Paprastai ši vėžio rūšis išryškėja tose kūno vietose, kurias dažnai pasiekia saulės spinduliai:
- Veidas
- Galvos oda
- Nosis
- Vokai
- Kojos
- Ausys
- Rankos
Bazalinių ląstelių karcinomos priežastys
Pagrindinis rizikos veiksnys – odos DNR pakitimai, kuriuos sukelia dažnas ir ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Didžiausia žala pasiekiama tiek nuo natūralių saulės spindulių, tiek nuo dirbtinių šaltinių, pavyzdžiui, soliariumų.
Mūsų genai iš esmės valdo, kaip ir kada ląstelės dauginasi ar nustoja dalytis. Jei genetinė informacija pakinta, ląstelės tampa „užstrigusios aktyvumo būsenoje“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, formuodamos mazgus arba pažeidimus odoje. Yra ir paveldimų sindromų, pavyzdžiui, bazalinių ląstelių nervų sindromas, kuris gali lemti šios vėžio formos atsiradimą dar vaikystėje.
Diagnostika ir tyrimai
Kaip nustatoma bazalinių ląstelių karcinoma?
Gydytojas, apžiūrėjęs odos pažeidimą, dažnai gali įtarti šią ligą iš karto. Diagnostikai padeda išsiaiškinti, kada atsirado pažeidimas, ar jis keičiasi, kaip atrodo šiuo metu, ar pacientas jaučia skausmą, niežulį, ar yra buvę ankstesnių odos vėžio atvejų.
Kokie tyrimai naudojami?
- Odos biopsija: Nedidelis pažeistos odos fragmentas paimamas ir tiriamas mikroskopu.
- Vaizdiniai tyrimai: Nors bazalinių ląstelių karcinoma labai retai plinta, jei įtariama, kad ji galėjo išplisti, gali būti atliekami MRT ar KT tyrimai limfmazgių ar vidaus organų būklei įvertinti.
Nustačius ligą, taip pat įvertinama naviko dydis, ar jis infiltravo į gilesnius odo sluoksnius, ar yra paveikti limfmazgiai, kokia pažeidimo vieta ir augimo greitis.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydoma bazalinių ląstelių karcinoma?
Pagrindinis gydymo būdas – visiškai pašalinti naviką iš organizmo. Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į paciento amžių, sveikatos būklę, naviko vietą ir jo dydį.
- Elektrinė desikacija ir kiretavimas: Vėžinis audinys pašalinamas specialiu kuretės įrankiu ir nudeginamas elektros adata.
- Chirurginis pašalinimas: Atliekama operacija skalpeliu (tradicinis ar Mohso būdas).
- Krioterapija: Vėžinis darinys užšaldomas itin žemoje temperatūroje.
- Vaistai nuo vėžio: Tam tikrais atvejais taikomi specialūs vaistai, ypač jei liga išplitusi ar chirurgija netinka.
- Fotodinaminė terapija: Oda apšviečiama mėlyna šviesa, naudojant šviesai jautrią medžiagą.
- Lazerio terapija: Vėžinis audinys šalinamas lazeriniu spinduliu, vietoje skalpelio.
Kiekvienu atveju gydytojas individualiai sprendžia, kuri priemonė tinkamiausia.
Kokia gali būti negydomos ligos eiga?
Negydoma bazalinių ląstelių karcinoma gali išplisti gilyn į raumenis, kremzles ar net kaulą. Dėl to gali pasireikšti skausmas, infekcijos, kraujavimas. Labai retai ši vėžio forma plinta į nutolusius organus ir tampa pavojinga gyvybei.
Ar chirurginis gydymas turi pasekmių?
Visos chirurginės procedūros palieka randą, o nedidelė komplikacijų rizika yra kraujavimas ar infekcija.
Prevencija
Kaip sumažinti ligos riziką?
- Venkite saulės spindulių piko metu (nuo 10 iki 16 valandos).
- Nesilankykite soliariumuose.
- Kasdien naudokite kremą nuo saulės su SPF 30 ar didesne apsauga, lauke kremą tepkite kas dvi valandas.
- Rinkitės drabužius su UV apsauga, plačiabryles skrybėles, akinius nuo saulės.
- Kartą per mėnesį apžiūrėkite savo odą, ar neatsirado naujų pažeidimų.
- Profilaktiškai kartą per metus apsilankykite pas dermatologą.
- Jei kyla abejonių dėl odos, kreipkitės į specialistą.
- Vitaminais papildomai vartojamas nikotinamidas (B3, po 500 mg du kartus per dieną) mažina naujų vėžio židinių atsiradimo tikimybę.
Prognozė
Gera žinia ta, kad šios ligos prognozė yra puiki. Bazalinių ląstelių karcinoma itin retai plinta į kitus audinius. Nors po gydymo tikimybė atsinaujinti yra maža, verta reguliariai tikrintis, ypač jei šalia senos žaizdelės ar rando pastebite naują darinį.
Kasdienis gyvenimas su liga
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dėl bet kokių nerimą keliančių odos pakitimų, neišnykstančių, greitai didėjančių ar besikeičiančių apgamų, ypač jei pastebėjote skausmą ar niežėjimą, nedelstami pasitarkite su specialistu.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokioje stadijoje yra liga?
- Ar vėžys išplitęs į kitas kūno dalis?
- Ar reikalinga dermatologo konsultacija?
- Kokie gali būti siūlomo gydymo šalutiniai poveikiai?
Bazalinių ląstelių karcinoma ir kiti odos vėžiai
Kalbant apie odos vėžio formas, be bazalinių ląstelių karcinomos dar išskiriami:
- Plokščialąstelinė karcinoma: Antroji pagal dažnumą vėžio forma, atsirandanti dėl per didelio plokščiųjų ląstelių dauginimosi. Paprastai pasireiškia saulės veikiamose galvos, kaklo, liemens ir galūnių srityse.
- Melanoma: Ši vėžio rūšis prasideda pigmentą gaminančiose ląstelėse. Melanoma retesnė, bet linkusi greitai plisti, todėl ją būtina anksti atpažinti ir gydyti.
Kas yra priešvėžiniai odos pakitimai?
Aktininė keratozė – tai ne piktybiniai odos išvešėjimai, atsirandantys ilgai veikiant saulės šviesai. Nors šie dariniai nėra vėžys, jie gali išsigimti į plokščialąstelinę karcinomą. Aktininės keratozės dažniausiai pastebimos ant galvos, kaklo (įskaitant ausis, lūpas), rankų ir kojų, ypač tose vietose, kur oda dažnai būna atvira saulės spinduliams.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
