SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

Berg balansavimo skalė: testavimas, vertinimas ir rezultatų interpretavimas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Tyrimai
0
Berg balansavimo skalė: testavimas, vertinimas ir rezultatų interpretavimas
Share on FacebookShare on Twitter

Berg pusiausvyros skalė – tai vienas iš pagrindinių įrankių, kuriuo specialistai vertina žmogaus gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriems kyla pusiausvyros iššūkių dėl įvairių sveikatos problemų. Skalę sudaro 14 paprastų pratimų, kuriuos atlikus surenkami balai nuo 0 iki 4 už kiekvieną užduotį. Kuo daugiau surenkate balų, tuo stabilesnė jūsų pusiausvyra ir didesnės judėjimo galimybės kasdienybėje.

Berg pusiausvyros skalės esmė

Šis testas leidžia įvertinti jūsų gebėjimą išlaikyti statinę pusiausvyrą – tai yra, ar galite saugiai stovėti, sėdėti ar keisti pozicijas be išorinės pagalbos. Vertinimas paremtas objektyvumu, nes rezultatai išlieka panašūs, kad ir kas iš specialistų vertintų tą patį žmogų. Nors anksčiau ši skalė buvo kurta siekiant įvertinti pusiausvyros ir griuvimo riziką vyresnio amžiaus žmonėms ar patyrusiems insultą, šiandien ji naudojama daug plačiau.

Kada atliekamas Berg testas?

Iš pradžių testas buvo skirtas žmonėms nuo 65 metų ar patyrusiems insultą. Tačiau dabar jį dažnai pritaiko kineziterapeutai, ergoterapeutai ir kiti medicinos specialistai įvairioms pacientų grupėms. Pavyzdžiui, testuojami žmonės, sergantys Parkinsono liga, osteoartritu, turintys galūnių netekimą, kenčiantys dėl vidinės ausies (vestibuliarinės sistemos) sutrikimų, išsėtinės sklerozės, patyrus galvos ar nugaros smegenų traumas, sergant plaučių ligomis, progresuojančia demencija, Alzheimerio liga ar turint intelekto sutrikimų.

Nors seniau buvo manyta, kad ši skalė gali įvertinti griuvimų riziką, dabartiniai tyrimai rodo, kad pusiausvyros testas nėra pakankamas vienas pats. Todėl paprastai jis naudojamas drauge su kitais vertinimo metodais, ypač kai norima išsamiai įvertinti griuvimo tikimybę.

Susiję įrašai

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

2025 11 lapkričio
Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?

Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?

2025 11 lapkričio

Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija

2025 11 lapkričio

Kas yra pasimatymai su savimi?

2025 11 lapkričio

Kaip atliekamas pusiausvyros testas?

Vertinimo metu pacientas atlieka 14 užduočių, kurias sudaro tiek judėjimo, tiek statinės laikysenos pratimai. Kiekviena užduotis įvertinama balais, o bendra suma – nuo 0 iki 56. Kuo didesnis bendras balas, tuo geresnė žmogaus funkcionali pusiausvyra.

Pats testas paprastai trunka apie 15–20 minučių. Pacientui nereikia nieko ruoštis iš anksto – prieš pat vertinimą specialistas paaiškina užduotis ir testavimo eigą.

Veiksmų seka Berg teste

  • Pakeisti pozą iš sėdimos į stovimą.
  • Stovėti be atramos.
  • Sėdėti be atramos.
  • Pereiti iš stovimos pozicijos į sėdimą.
  • Persėsti iš vienos kėdės į kitą.
  • Stovėti užsimerkus.
  • Stovėti, suglaudus kojas.
  • Ištiesti ranką į priekį ir pasiekti objektą.
  • Pakelti objektą nuo grindų.
  • Atsisukti ir pažvelgti atgal.
  • Apsisukti pilnu ratu.
  • Kaitalioti kojas dėliojant jas ant kėdutės ar laiptelio.
  • Stovėti viena koja tiesiai prieš kitą.
  • Išlaikyti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos.

Po testo: rezultatų analizė

Atlikus visas užduotis, surenkami balai, kuriuos specialistas iš karto aptaria su pacientu ir pateikia tolimesnes rekomendacijas: ar reikalinga papildoma diagnostika, ar tinka specifinis gydymas ar reabilitacija.

Kaip interpretuojami rezultatai?

Bendras balų skaičius svyruoja nuo 0 iki 56. Mažesnis balų skaičius leidžia manyti, kad žmogus turi didesnių pusiausvyros sunkumų, o didesnis rodo geresnę judėjimo savarankiškumą ir saugumą.

Tikslesnis balų aiškinimas:

  • 0–20 balų – tikėtina, kad žmogui reikalingas judėjimas neįgaliojo vežimėliu.
  • 21–40 balų – judėjant gali prireikti pagalbinių priemonių (lazdelės, vaikštynės).
  • 41–56 balai – žmogus vertinamas kaip gana savarankiškas ir gebantis saugiai judėti be pagalbos.

Vertinant kiekvieną užduotį, svarbu gebėti ją atlikti be atramos, nenaudojant papildomų kūno dalių balansui išlaikyti bei išlaikyti pozą nustatytą laiko tarpą. Dažniausiai reikalaujama išbūti laikysenoje iki vienos minutės. Taip pat svarbu, kad judesiai būtų tolygūs be svyravimo.

Ką daryti pastebėjus pusiausvyros sutrikimo požymius?

Kreipkitės į specialistą, jei dažnai jaučiate galvos svaigimą, svyravimą, nestabilumo pojūtį arba pastaruoju metu dažniau krentate. Nors kai kuriais atvejais pusiausvyros bėdos būna laikinos, kartais jos signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, reikalaujančius gydymo.

  • Jei pusiausvyros problemos tęsiasi daugiau nei valandą arba prie jų prisideda kitų simptomų, būtina skubiai pasitarti su gydytoju.
  • Įspėjamieji simptomai gali būti: galvos skausmas, kaklo skausmas, pykinimas ar vėmimas.

Specialistas galės detaliai ištirti, kodėl jaučiamas pusiausvyros sutrikimas, ir parinkti individualų gydymo bei reabilitacijos planą.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?
Ligų simptomai

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 11 lapkričio
Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?
Ligos

Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 11 lapkričio
Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija
Vaistai

Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 11 lapkričio
Kitas įrašas
Berotralstato kapsulės

Bernardo–Soulier sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

2025 11 lapkričio
Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?

Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?

2025 11 lapkričio
Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija

Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija

2025 11 lapkričio
Kas yra pasimatymai su savimi?

Kas yra pasimatymai su savimi?

2025 11 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?
  • Ar vėjaraupiai gali atsirasti burnoje?
  • Banzelis: nėštumas, žindymas ir kontracepcija

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.