Kernikterus – tai labai retas sutrikimas, pasireiškiantis, kai naujagimio kraujyje susikaupia labai daug bilirubino. Bilirubinas atsiranda organizme skaidant senas kraujo ląsteles – tai gelsvos spalvos atliekų produktas, kurį paprastai pašalina kepenys. Kai kepenų veikla nėra pakankama ir bilirubino organizme susikaupia per daug, vystosi gelta: oda, akių baltymai, burnos gleivinė ar dantenos nusidažo gelsvai.
Kernikteruso vystymosi eiga
Kernikterusas dažniausiai pažeidžia naujagimių smegenis, tačiau retais atvejais gali pasitaikyti ir vyresniame amžiuje. Liga vystosi etapais – pirmiausia išryškėja gelta, vėliau atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai. Jei laiku nepradedamas gydymas, gali būti sukelta klausos netekimas, negrįžtama smegenų žala, net koma.
Kas sukelia kernikterusą?
Kernikterusas atsiranda, kai kraujyje susidaro itin aukšta bilirubino koncentracija. Dažniausios hiperbiliurubinemijos priežastys:
- Pernelyg daug raudonųjų kraujo kūnelių (policitemija)
- Padidėjęs kraujo ląstelių irimas (hemolizė)
- Gimdymo metu gautos traumos – kraujosruvos ar kraujavimas po oda
- Kraujodaros ar kepenų ligos: pavyzdžiui, paveldima Rh konflikto liga, Crigler-Najjar sindromas
Kai kepenys nepajėgia pašalinti bilirubino su išmatomis, jo prisikaupia kraujyje, o vėliau jis patenka į smegenų audinius ir ten sukuria pavojingas komplikacijas.
Kernikteruso simptomai
Pirmas požymis – gelta: gelsva spalva matoma odoje, akių baltymuose, burnos gleivinėje. Sutrikimo požymiai pasireiškia praėjus 1-3 savaitėms po gimimo. Priklausomai nuo ligos stadijos, simptomai kinta.
Ankstyva stadija
- Mieguistumas
- Maitinimo ar žindymo sunkumai
- Sumažėjusi raumenų įtampa
- Nereagavimas į stiprius garsus
Vidurinė stadija
- Dirglumas
- Aukšto tono ar garsus verksmas
- Padidėjusi raumenų įtampa
Vėlyva stadija
- Atsisakymas maitintis
- Raumenų sustingimas, atlošta galva ir nugara
- Priepuoliai (traukuliai)
Kai atsiranda smegenų požymių – raumenų sustingimas ar traukuliai, liga tampa kritinė ir pavojinga gyvybei.
Veiksniai, didinantys kernikteruso riziką
- Naujagimių gelta
- Tamsesnė oda (gelsvą atspalvį sunkiau pastebėti)
- Priešlaikinis gimimas (iki 37 savaitės)
- Prastas maitinimasis, dėl kurio sumažėja tuštinimasis, todėl bilirubinas neišsiskiria su išmatomis
- Paveldimos polinkio į gelta
Naujagimiai, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi būti ypatingai stebimi dėl galimo kernikteruso išsivystymo.
Kaip nustatoma kernikteruso diagnozė?
Įtariant šią ligą, gydytojas įvertina kūdikio klinikinę būklę bei atlieka tyrimus:
- Specialiu šviesos matuokliu įvertinama bilirubino koncentracija odoje
- Kraujo tyrimas išmatuoja tikslų bilirubino kiekį (ėminys paimamas iš kulniuko)
Dėl kitų galimų panašių simptomų priežasčių retais atvejais gali būti atliekami galvos ultragarsiniai ar kiti vaizdiniai tyrimai.
Normali bilirubino koncentracija kraujyje yra nuo 0,1 iki 1,2 mg/dL. Geltos požymiai išryškėja, kai rodiklis viršija 2,0 mg/dL, o 25 mg/dL ir didesnė reikšmė leidžia įtarti kernikterusą.
Kernikteruso komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
- Klausos sutrikimai ar kurtumas
- Cerebrinis paralyžius
- Sutrikęs protinis ar pažinimo vystymasis
- Nuolatinė smegenų žala
- Koma
Šios komplikacijos dažniau kyla, jei kernikterusas pasiekia vėlyvą stadiją arba gydymas pradedamas per vėlai.
Kernikteruso gydymo būdai
- Fototerapija (gydymas specialiomis lemputėmis): kūdikio oda apšviečiama medicininės paskirties ultravioletine šviesa, kuri padeda skaidyti bilirubiną, kad šis būtų pašalintas iš organizmo. Procedūros metu vaikas dėvi akių apsaugas.
- Kraujo perpylimas (kraujo keitimo transfuzija): gydytojas pakeičia dalį naujagimio kraujo donoro krauju ar plazma, dažniausiai per veną arba specialų kateterį virkštelėje.
- Imunoglobulinų terapija intraveniniu būdu (jei liga susijusi su Rh konfliktu): tai antikūnų preparatas, leidžiamas per veną.
Kiek efektyvus bus gydymas, priklauso nuo ligos stadijos ir smegenų pažeidimo apimties. Jei kernikterusas nustatomas ir gydomas anksti, visiškas pasveikimas įmanomas. Vėlyvose stadijose smegenų pakitimai dažnai būna negrįžtami, tad gydymas jau skirtas pagalbai prisitaikyti prie komplikacijų.
Kiek laiko užtrunka sveikimas?
Sveikimo trukmė gali siekti iki dviejų savaičių. Ankstyva pagalba svarbi norint apsaugoti nuo komplikacijų. Kūdikio būklę pagerins sklandus maitinimas – jei mažylis nevalgo pakankamai, pasitarkite su gydytoju dėl papildomų maitininimo būdų. Kad bilirubinas būtų pašalintas, kūdikis turi dažniau tuštintis.
Ar galima išvengti kernikteruso?
Nors ne visos priežastys yra kontroliuojamos, daugeliu atvejų riziką sumažinti galima:
- Po gimimo atidžiai stebint kūdikio odos spalvą ir kitus geltos požymius
- Laiku lankantis pas gydytoją naujagimio apžiūroms (ypač jei gimimas įvyko anksčiau laiko)
- Gydant geltą pagal gydytojo rekomendacijas
Nepraleiskite planuotų kūdikio patikrinimų – tokiu būdu vos pasireiškus geltai bus imtasi priemonių, kad liga neprogresuotų iki kernikteruso.
Ką žinoti tėvams?
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pirmosiomis savaitėmis pastebite, kad kūdikio oda, akių baltymai ar burnos gleivinė tampa gelsvi. Nors naujagimių gelta dažna ir dažnai praeina savaime, stipriai padidėjęs bilirubinas gali sukelti gyvybei pavojingą kernikterusą.
Esant nerimą keliantiems požymiams, tokiems kaip raumenų sustingimas, „C“ raidę primenanti kūno poza, aukšto tono verksmas ar neįprastas raumenų silpnumas, būtina kuo greičiau kreiptis medikų pagalbos.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kaip dažnai turėčiau registruoti kūdikio patikras?
- Kokioje kernikteruso stadijoje yra mano vaikas?
- Kaip dažnai reikalinga šviesos terapija?
- Ar yra kokių nors ilgalaikių pasekmių po kernikteruso?
Net ir esant ligai, laiku suteikus pagalbą dauguma kūdikių pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Svarbiausia – stebėti naujagimio požymius ir nedelsti kreiptis medikų patarimo.