Brown-Séquard sindromas – tai retas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia tuomet, kai pažeidžiama viena nugaros smegenų pusė. Dėl šio pažeidimo atsiranda raumenų silpnumas ar net visiška paralyžius vienoje kūno pusėje bei nejautra priešingoje pusėje tam tikrose srityse. Ši būklė atsiranda dėl to, kad nugaros smegenys yra paveikiamos iš vienos pusės ir smarkiai sutrinka nervinių impulsų perdavimas tarp smegenų ir kūno dalių.
Kas yra Brown-Séquard sindromas?
Brown-Séquard sindromas priskiriamas prie nepilnų nugaros smegenų pažeidimų, kai išlieka bent dalinė judėjimo ar jutimų funkcija žemiau pažeidimo vietos. Visiškas pažeidimas reikštų, jog visiškai prarandamos šios funkcijos. Nors sindromas laikomas reta liga, jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir vienodai dažnai nustatomas tiek vyrams, tiek moterims.
Palyginimas: centrinis nugaros smegenų sindromas ir Brown-Séquard sindromas
Abu šie sindromai – tiek centrinis nugaros smegenų, tiek Brown-Séquard – yra nepilni nugaros smegenų pažeidimai, tačiau pasireiškia skirtingai. Centralinis sindromas dažniausia išsivysto kakle ir sukelia didesnį rankų negu kojų silpnumą. Tuo tarpu Brown-Séquard sindromui būdinga raumenų silpnumas arba paralyžius vienoje kūno pusėje bei jutimų praradimas kitoje.
Brown-Séquard sindromas: simptomai
Pagrindiniai šio sindromo simptomai atsiranda po nugaros smegenų pažeidimo, kai pažeidžiama tik viena smegenų pusė. Dažniausi požymiai yra:
- Valingų raumenų judesių netekimas vienoje kūno pusėje žemiau sužalojimo vietos (pvz., silpnumas ar paralyžius).
- Skausmo ir temperatūros nejautra priešingoje kūno pusėje nuo pažeidimo.
Pavyzdžiui, esant dešinės pusės nugaros smegenų pažeidimui vidurinėje nugaros dalyje, žmogus nejaučia skausmo ir temperatūros kairėje kūno pusėje nuo tos vietos žemyn, tačiau raumenų silpnumas pasireiškia dešinėje pusėje. Galvos, kaklo, pečių ir rankų funkcijos tokiu atveju nepaveikiamos.
Be to, liga gali pasireikšti ir kitais simptomais:
- Šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolės sutrikimai.
- Raumenų silpnumas, nykimas paveiktoje srityje.
Simptomų stiprumas varijuoja – nuo lengvų iki sunkių, tačiau, taikant tinkamą gydymą, būklė dažniausiai gerėja.
Ar Brown-Séquard sindromas sukelia skausmą?
Patys nugaros smegenų pažeidimai dažnai nėra skausmingi, tačiau, jei priežastis yra trauma (pavyzdžiui, sužalojimas aštriu daiktu ar eismo įvykis), skausmas atsiranda dėl pirminio trauminio poveikio. Kai kurie žmonės gali patirti neįprastų pojūčių – deginimo, dilgčiojimo ar nemalonių skausmų, kuriuos lemia pažeisti nervai.
Dažniausios priežastys
Sindromas dažniausiai kyla dėl įvairių traumų, stipriai pažeidžiančių nugaros smegenų vieną pusę:
- Šautinės žaizdos.
- Durinės žaizdos.
- Susidūrimai automobiliuose.
- Smūgio sukelti sužalojimai.
- Stiprios trauminės stuburo lūžiai (pavyzdžiui, po stipraus kritimo).
Yra ir kitų, rečiau pasitaikančių priežasčių, susijusių su netrauminėmis ligomis:
- Kaklo spondilozė (stuburo degeneracija).
- Orlaivio dekompresinė liga.
- Tarpslankstelinės išvaržos.
- Meningitas.
- Išsėtinė sklerozė.
- Spinduliuotės poveikis.
- Kraujagyslių sutrikimai bei užsikimšimai.
- Stuburo navikai.
- Skersinis mielitas.
- Tuberkuliozė.
Kaip nustatomas Brown-Séquard sindromas?
Diagnozę gydytojai nustato remdamiesi išsamiu fiziniu ir neurologiniu ištyrimu, kuris apima judesių ir jutimų tikrinimą bei detalią ligos, sužalojimo ir neurologinių sutrikimų istoriją. Norint tiksliai nustatyti pažeidimų vietą ar paneigti kitas galimas priežastis, dažnai būtini papildomi tyrimai.
Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai neskausmingas tyrimas, kuris suteikia labai tikslius kūno vidaus vaizdus ir padeda aptikti struktūrinius nugaros smegenų pažeidimus, taip pat įvertinti netraumines sindromo priežastis.
- Mielograma ir kompiuterinė tomografija (KT) – atliekamos, jei MRT nepavyksta, padeda aptikti nervinio audinio pakitimus.
- Kraujo tyrimai – naudojami, jei įtariama, kad sindromo priežastis yra infekcija.
- Lumbalinė punkcija (stuburo punkcija) – šis tyrimas taikomas, jei kyla įtarimų dėl išsėtinės sklerozės, skersinio mielito ar tuberkuliozės; tiriamas smegenų ir stuburo skystis.
Gydymo galimybės
Brown-Séquard sindromo gydymo būdai parenkami atsižvelgiant į pagrindinę nugaros smegenų pažeidimo priežastį. Gydymo tikslai – išsaugoti ar pagerinti motorinę ir jutiminę funkciją, išvengti komplikacijų bei užkirsti kelią antriniams sužalojimams.
Pirmieji gydymo žingsniai
- Chirurginis gydymas gali būti reikalingas esant mechaniniam nugaros smegenų spaudimui ar išvaržai.
- Vaistai nuo kraujo krešulių – dėl didesnės trombozės rizikos po nugaros smegenų pažeidimo pacientams dažnai skiriami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą.
- Odos priežiūra – siekiant išvengti pragulų, būtina keisti kūno padėtį kas porą valandų, pasirūpinti odos higiena ir drėkinimu.
- Gastrostominis maitinimo vamzdelis – kai kurie ligoniai gali gauti maistą silikoniniu vamzdeliu tiesiai į skrandį, jei virškinamojo trakto judesiai sutrinka.
- Kvėpavimo palaikymas – jeigu dėl pažeidimo sutrinka kvėpavimas, gali prireikti ventiliacijos aparato pagalbos.
- Šlapimo pūslės veiklos valdymas – nugaros smegenų pažeidimo atveju kartais naudojamas kateteris ar kiti gydymo metodai.
- Autonominės disrefleksijos gydymas – kraujospūdžio svyravimus ir kitus simptomus galimą koreguoti medikamentais.
- Temperatūrą reguliuojančios antklodės – kai kurie pacientai nebegali reguliuoti kūno temperatūros, todėl naudojama papildoma įranga.
Reabilitacija
Po pirminės medicininės pagalbos būtina kuo anksčiau pradėti fizinės ir ergoterapijos programas. Reabilitacijos tikslai:
- Stiprinti veikiamus raumenis.
- Išlaikyti sąnarių paslankumą.
- Sumažinti odos pažeidimo riziką keičiant padėtį ir perkeliant svorį.
- Gerinti judumą ir savarankiškumą.
Kineziterapijoje atliekami įvairūs pratimai, kurie padeda lengviau judėti, išlaikyti kasdienius įgūdžius. Gali būti skiriami specialūs prietaisai ar pagalbinė įranga – įtvarai, rankų padėkliukai, atramos ar vežimėliai. Ergoterapija skirta atgauti kasdienio gyvenimo įgūdžius: savarankišką apsitvarkymą, valgymą, apsirengimą ir kitus veiksmus, kuriuos pacientas išmoksta atlikti naujai arba naudojant pagalbines priemones.
Ar galima išvengti Brown-Séquard sindromo?
Vienintelė prevencijos priemonė – laikytis saugumo principų, ypatingai vairuojant ir dalyvaujant eisme, kad būtų galima išvengti stuburo traumų.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Brown-Séquard sindromo eigą ir prognozę daugiausiai lemia nugaros smegenų pažeidimo priežastys ir mastas. Dažniausiai šios būklės prognozė gera – didelė dalis pacientų gali tikėtis atgauti dalį prarastų funkcijų, taip pat galimą sugrįžti gebėjimas vaikščioti. Tačiau atsigavimas yra lėtas ir kiekvienam žmogui labai individualus – per pirmuosius tris–šešis mėnesius pagerėjimas gali mažėti, o visapusiškam nervų atsistatymui gali prireikti iki dvejų metų.
Nesant tinkamo gydymo, sindromas gali sukelti šias komplikacijas:
- Pilvo pūtimą.
- Depresiją.
- Žemą kraujospūdį.
- Kraujotakos sutrikimus – ypač plaučių emboliją.
- Infekcijas (plaučių ar šlapimo takų).
- Nuolatinį paralyžių.
Kada kreiptis į medikus?
Jei staiga pajutote raumenų silpnumą, paralyžių ar jutimų praradimą vienoje kūno pusėje, kuo greičiau vykite į artimiausią ligoninę.
Tiems, kuriems jau diagnozuotas Brown-Séquard sindromas, būtina reguliariai lankytis pas gydytojus, dalyvauti paskirtose reabilitacijos bei kineziterapijos užsiėmimuose, kad gijimo procesas vyktų kaip įmanoma sėkmingiau ir greičiau.
