Rudoji sindromas (Brown sindromas) yra reta akių judesių sutrikimo forma, kai pažeidžiami viršutinio įstrižinio raumens ar jo sausgyslės mechanizmai. Dėl šio sutrikimo akies judesiai, ypač bandant žiūrėti į viršų link nosies, tampa riboti ar net visai neįmanomi. Kartais šią būklę dar vadina viršutinio įstrižinio raumens sausgyslės apvalkalo sindromu.
- 1.Kas sukelia rudojo sindromą
- 2.Rudojo sindromo simptomai
- 3.Kaip diagnozuojama ši būklė
- 4.Gydymo būdai
- 5.Kaip apsisaugoti nuo rudojo sindromo
- 6.Akys ir regėjimo tikrinimas
- 7.Ką tikėtis susidūrus su rudojo sindromu
- 8.Kada verta kreiptis į gydytoją
- 9.Svarbiausi skirtumai tarp rudojo sindromo, žvairumo ir ambliopijos
Kas sukelia rudojo sindromą
Ši akių raumenų sutrikimo forma gali pasireikšti tiek įgimtai, tiek įgytai. Dažniausiai ji diagnozuojama tik vienoje akyje ir beveik visada pasireiškia per pažeistą akį judinant žvilgsnį į viršų, ypač kai stengiamasi pažiūrėti į nosies pusę. Kartais viena ar abi būsimos mamos neturi akivaizdžių priežasčių, kodėl jų vaikai gimė su rudojo sindromu – dažniausiai priežastis lieka neišaiškinta.
Be įgimtos formos, rudąjį sindromą gali išprovokuoti ir kitos būklės: autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, Sjogreno sindromas, skydliaukės akių liga), akių ar veido traumos, infekcijos (sinusitas, orbitos celiulitas, trocheitas, sausgyslių uždegimas viršutiniame įstrižiniame raumenyje), uždegiminiai procesai. Taip pat riziką gali didinti buvusios akių operacijos. Dėl visų šių priežasčių sausgyslė tampa storesnė, trumpesnė ar randuota, o įprastas akies judėjimas dėl to apribotas.
Rudojo sindromo simptomai
Ši akių būklė dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:
- Sudėtinga ar neįmanoma pažiūrėti į viršų link nosies kampo.
- Akys nustoja būti lygiagrečios, ypač žiūrint į šoną ar į viršų.
- Akių skausmas, nemalonus pojūtis.
- Judinant akį gali pasigirsti spragtelėjimas arba tiesiog justi „trakštelėjimą“.
- Vokų nusileidimas (ptozė).
Ruduojo sindromo turintys žmonės dažnai nesąmoningai pakreipia galvą tam tikru kampu – taip organizmas kompensuoja ribotą akies judrumą. Tokie pokyčiai kartais ima trukdyti kasdienei veiklai, ypač kai žvilgsnis turi nukrypti nuo tiesios linijos.
Dėl šio sindromo galimas ir jieasnis regėjimas – dvigubumas (diplopija), suprastėjęs matymas, prastesnė erdvinio matymo (gylio suvokimo) funkcija, išlieka svetimumo ar “užstrigusios” akies pojūtis, kai norisi pažvelgti ta kryptimi, kuri yra ribota.
Kaip diagnozuojama ši būklė
Akių priežiūros specialistas atlieka išsamią apžiūrą: stebi akies padėtį tiek žiūrint tiesiai, tiek judant žvilgsniui į šalis ar viršų. Dažnai prireikia papildomų tyrimų, norint atmesti kitas galimas simptomų priežastis.
Gydymo būdai
Sudarius diagnozę, gydymo metodas parenkamas pagal sindromo tipą ir simptomų sunkumą. Lengvomis įgimto sindromo formomis kartais galima išaugti be papildomos intervencijos – ypač vaikystėje. Tokiu atveju būtini nuolatiniai reguliarūs akių patikrinimai, stebint situacijos pokyčius.
Jei rudojo sindromo priežastis – uždegimas, jis gydomas sprendžiant pagrindinę ligą (infekciją ar autoimuninį procesą). Dažnai skiriami vaistai uždegimui slopinti:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., aspirinas, ibuprofenas, naproksenas) – jie mažina skausmą ir patinimą.
- Kortikosteroidai (kartais leidžiami tiesiai prie sausgyslės).
- Imunosupresantai, jeigu reikia reguliuoti imuninės sistemos veiklą.
Sunkesniais atvejais, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs ar liga smarkiai blogina regėjimą, svarstoma chirurginė intervencija. Priklausomai nuo būklės, atliekama sausgyslės atpalaidavimo (tenotomija, tenektomija) ar pailginimo procedūra. Jeigu sindromą sukelia cista, ji gali būti pašalinama chirurgiškai.
Kaip apsisaugoti nuo rudojo sindromo
Deja, įgimto rudojo sindromo išvengti neįmanoma, nes jo priežastys nėra žinomos. Sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, svarbu laiku gydyti uždegiminius procesus. Siekiant išvengti traumų ir su tuo susijusio rizikos, visuomet rekomenduojama dėvėti tinkamus akių apsaugos priemones dirbant ar sportuojant.
Akys ir regėjimo tikrinimas
Profilaktiškai tikrinti akis ir regėjimą naudinga visiems, nes anksti aptikti pakitimai padeda greitai taikyti tinkamą gydymą. Patikrinimų dažnumas priklauso nuo amžiaus:
- Vaikystėje – pediatras apžiūri akis reguliarių profilaktinių vizitų metu, ypač kai vaikas pradeda pažinti raides, vėliau – kas 1–2 metus.
- Suaugusieji iki 40 metų – kas 5–10 metų.
- 40–54 metų amžiaus – kas 2–4 metus.
- Vyresni nei 55 metų – kas 1–3 metus.
Nešiojantiems akinius, kontaktinius lęšius ar sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, akių patikrinimus reikia atlikti dažniau. Tikslų laiką patars jūsų akių specialistas.
Ką tikėtis susidūrus su rudojo sindromu
Nustačius šią būklę ir taikant gydymą, simptomai paprastai palengvėja ar išnyksta. Vaikams dažnai stebimas natūralus pagerėjimas augant net ir be intervencijų. Chirurginė korekcija, jei jos prireikia, dažniausiai leidžia visai atkurti normalią akių funkciją, todėl ilgalaikių pasekmių regėjimui neturi likti.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Pastebėjus bet kokių regos ar akių judesių pakitimų, verta kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač skubiai pagalbos ieškokite, jei staiga aptemsta regėjimas, pasireiškia stiprus akių skausmas, atsiranda naujų švytėjimų ar plaukiojančių dėmelių akyse.
Svarbiausi skirtumai tarp rudojo sindromo, žvairumo ir ambliopijos
Rudojo sindromo pagrindas – tai mechaninis akių raumenų judesio sutrikimas dėl anatominės ar uždegiminės priežasties. Akis tampa riboto judrumo, bet pats akies obuolys nėra pažeistas. Tuo tarpu ambliopija, kitaip vadinama “tingiąja akimi”, išsivysto ankstyvoje vaikystėje, kai viena akis pateikia neryškų vaizdą arba yra silpnesnė, todėl smegenys ima ignoruoti jos signalus.
Žvairumas arba straibizmas yra bendra būklė, kai akys nenukreiptos ta pačia kryptimi. Rudasis sindromas priklauso šioms grupėms – dažniausiai išryškėja bandant pažiūrėti į viršų ar į vidų, ir viena akis lieka nejudri ar juda mažiau. Kai kuriems žmonėms žvairumas gali pasireikšti netgi žiūrint tiesiai pirmyn, priklausomai nuo to, kiek pažeisti raumenys ar sausgyslės.
